Saulužės istorija: nepasitenkinimo sindromas.

Greičiausiai daugelio iš mūsų bėdos prasidėjo nuo šių žodžių junginio. Kokio atspalvio jis bebūtų, esmė yra ta pati. Tu turi būti geriausiu. Liekniausių formų noras (kas byloja apie gilesnes problemas) pavergia mus ir veda beprasmybės link. Jei kovosime tik valgymo lauke (stengsimės pakankamai ir reguliariai maitintis) ir neisime gilyn, ko gero, nedaug pasieksime, nes užklupus audrai neužtenka bandyti išsilaikyti denyje, reikia skubiai pasiekti laivo vairą ir sujudint esminius laivo mechanizmus, kad neįvyktų katastrofa.

Marijos patirtis: svėriau 38 kilogramus.

Niekada nesitikėjau, kad žmogus taip mylintis maistą kaip aš, galėtų pradėti jo nekęsti. Visada žiūrėdavau į anoreksikes ir galvodavau, kad man taip niekada gyvenime nenutiks, deja, gyvenimas nenuspėjimas ir jis kaip visada nusprendė mane nustebinti.

Pasakoja bluesky: gyvenimas tęsiasi.

Visuomet nuoširdžiai pavydžiu tiems, kurie ilgai nelaukiant užfiksuoja, kad dalykai juda nepageidaujama kryptimi. Deja, aš nesu viena iš jų. Atsibundu tuomet, kai tarsi kas su kuolu duoda per galvą – kelkis, mergužėle, ar nematai, kad betvarkė tavo gyvenime šėlsta ir vargo nemato. Na, deja, aš pamatau ne tada, kai noriu pamatyti, o kai jau neįmanoma nematyti.

 

Eglės patirtis: mano tikslas – išmokti mylėti save.

Būdama dar visai vaikas, visada buvau lieknutė, liekniausia klasėje, aktyvus vaikas, labai išranki maistui, kas gal ir lėmė tokį sudėjimą. Tačiau paauglystėje, kai ėmė keistis mano kūnas ir pradėjau šiek tiek moteriškėti, aš sutrikau ir nebuvau tikra, ar man patinka tai, ką matau.

Gintarės istorija: esu dėkinga šiai ligai, kad mane atvedė į save

Sveikos Merginos, visos, kurioms vienaip ar kitaip tenka ar teko susidurti su valgymo sutrikimais. Tikiuosi, kad mano istorija įkvėps net ir beviltiškiausiai įstrigusias šioje ligoje, o istorijos pabaigoje pasidalinsiu savo idėja, kaip galėčiau ištiesti stiprią pagalbos ranką visoms norinčioms pamėginti sau padėti.

Pasakoja bluesky: neįkainojama dovana sau.

Nauji metai man visada yra pradžia kažko naujo. Anksčiau prisiplanuodavau, kiek kilogramų noriu numesti, kokios sportiškos figūros sutiksiu kitus metus, kaip mano gyvenimas po pasikeitimų taps rožinis ir saldus. Galbūt net, sakyčiau, visi planavimai ir sukosi apie svorį bei išvaizdą. Tikriausiai čia sutapimas, bet šių metų pradžia man davė naują suvokimą, kuris aplankė mane po daugelio daugelio metų. Šis straipsnis laukė savo eilės. Nors norėjau juo anksčiau pasidalinti, bet jaučiau, kad reikia palaukti, kol pokyčiai šiek tiek susigulės, kad tai nėra vienos dienos apšvitimas. Taigi atėjo laikas.

Alisa Kreivų Veidrodžių Karalystėj

Nedaugžodžiausiu, tik pasakysiu, jog baisiai džiaugiuos, galėdama pristatyt Alisą ir jos tinklaraštį.

„Mintis kurti tinklaraštį apie kelionę bandant susidoroti su valgymo sutrikimu kilo tada, kai pasijaučiau galinti dalintis patirtim. Noriu tikėti, kad čia naudos ras kiti ieškantys kelio iš valgymo sutrikimų ir tie, kurių artimasis yra paliestas ligos.“

http://kreiviveidrodziai.wordpress.com/ – naudingo skaitymo!

 

Little girl patirtis: mažai mergaitei laikas užaugti

Kartais imu galvoti, kad anoreksija, mano atveju, tai maža mergaitė tūnanti manyje. Kol ji neužaugs ir nesupras, kad yra nebe mažytė, o suaugusi moteris, tol ir anoreksija niekur nedings. Skamba keistokai? Bet tai tiesa.

Pasakoja bluesky: noras – ponas kapitonas.

Kaip ir suprantate, šį kartą kalbėsiu apie norą. Be kurio nieko negali būti, tik atsitiktinumai. Noras pasveikti nuo VS. Noras sportuoti. Noras dirbti. Noras. Noras. Noras.

Patirtys: Dianos ligos istorija

Sveiki, esu Diana, man 24 metai. Noriu pasidalinti savo ligos istorija. Viskas prasidėjo kai man buvo 15 metų . Buvau laiminga, džiaugiausi paauglišku gyvenimu (nors turėjau nemažai nusivylimų, netekčių, meilės trūkumo). Augau tik su mama, deja, ji tik dirbdavo ir dirbdavo, nelabai kreipdavo i mane dėmesį. Tėtis mirė, kai man buvo 11 metų. Trūko man mamos meilės, rūpesčio. Dar ir dabar jaučiu nuoskaudą,kad turiu tokią mama, su kuria negaliu pasikalbėti, kai man sunku, kai man reikia jos palaikymo ir supratimo.