„Kaip įveikti pastovų persivalgymą“ – klinikiniais tyrimais patvirtinta dr. Cristopher Fairburn knyga, kurioje analizuojama, kas ir kodėl kenčia nuo pastovaus persivalgymo, kuo pastovus persivalgymas skirtiasi nuo paprasto persivalgymo, kaip susigrąžinti kontrolės jausmą, taip pat pateikiama šešių žingsnių programa, padedanti pasveikti.
Knyga skirta pastoviu persivalgymu ir bulimija sergantiems žmonėms, tačiau ją perskaityti labai naudinga visiems, kuriems ar kurių artimiesiems nesvetimi valgymo sutrikimai.
Kadangi lietuvių kalba knyga išleista mažu tiražu ir ganėtinai keblu ją gauti, šioje tinklaraščio skiltyje bus talpinami straipsniai, parengti remiantis dr. Ch. Fairburn, padėsiantys suprasti, kas iš tikrųjų yra pastovus persivalgymas. Šiek tiek vėliau pateiksim ir savigydos programą, išsamiai pristatydami kiekvieną žingsnį.
Valgymo sutrikimai 
labai laukiam, tos savigydos programos
Tinklaraštis startuos jau labai greitai, truputėlį kantrybės. 🙂
Laukiam ir mes 🙂 Smagu, kad startavote… nors ir nebesu -niolikametė, valgymo sutrikimų pasekmes dar ir kaip jaučiu… pasirodo, jos paveikia giliai ir skausmingai.
Tai ir nėra tik -niolikamečių problema, pats laikas būtų mest iš galvos šitą neteisingą įsitikinimą. 🙂 Ir tikrai taip, viskas yra kur kas sudėtingiau nei tik santykis su maistu ir kūnu, o tam, kad pasveiktum, nepakanka pradėt valgyt normalius pietus, deja. Programa bus vos tik baigsiu pristatinėt teorinę dalį. Ją būtina skaityti prieš pradedant vykdyti programą. 🙂
Skaitydama jūsų tinklalapį verkiau,kaip man viskas artima iki skausmo artima, visada galvojau, kad mano persivalgymas ir svorio augimas yra valios stoka, kad esu apsileidusi, tik kemšu ir dejuoju…deja viskas daug skaudžiau ir sudėtingiau, bet esu sveikimo kelyje, ačiū Jums.
Labai džiaugiuosi, kad supranti, jog tavo valgymas ir svorio augimas nepriklauso nuo tavo valios, kad čia liga, kad tu nesi dėl to kalta. Laikykis ir dalinkis emocijomis čia.
Sveiki, ieskau savigydos progalos ir nesugebu prisijungti, paaiskinkit kaip prisijungti…..
jokio prisijungimo čia nėra. 🙂
savigydos programa sudėliota skyrely „Kaip įveikti pastovų persivalgymą“, t.y., užvesk pele ant užrašo, iššoks „teorinė dalis“ ir „savigydos programa“. perskaityk visus ten esančius straipsnius, o tada – pirmyn. jei nori aprašinėti, kaip tau sekasi ją vykdyt, lauksiu laiškų į inga@valgymosutrikimai.com
Sveiki. Dziaugiuosi, kad pagaliau radau vieta, kuri manau gales man padeti. Esu dar isties jauna (15 metu) bet jau teko pereiti siurpu valgymo sutrikimo (bulimijos) kelia. Nuo vaikystes buvau stambi, berods 12 metu pasiekiau savo kritine riba 67 kilogramus (ugis tada buvo ~160cm). Pradejau sportuoti, labai ekstremaliai sumazinau porciju dydzius, pradejau labai atsargiai rinktis maista. Numeciau svorio iki 52 kilogramu. Praejo metai kai nevalgiau bandeliu, ledu, sokoladu ar kitu “negalimu“ valgiu. Tada atsitiko slyksciausias dalykas mano gyvenime : “o kad jeigu paragausiu kol niekas nemato?“. Is pradziu vienas gabaliukas sokolado, paskui puse plytos, o paskui ir visa jei ne dvi. Ir zinoma visa tai vyko kai niekas nemato, nes butu labai geda, kad kazkas pamatytu, jog as, ta kuri tiek sportuoja ir sveikai maitinasi, visada zino kiek kur kaloriju ir ka galima o ko negalima valgyti, ryja kaip tikru tikriausia kiaule. Po gedos ateidavo depresija, baime priaukti svorio ir slykstejimasis savimi, taip po persivalgymu prasidedavo vemimai. Jie skausmingi, smirdantys ir tik leidzia tau suprasti kokia “kitokia“ istukruju esi… Mano slapti persivalgymai trunka nuo praitu metu pavasario iki dabar. Tiesa buvau pasiekusi ir zemiausia savo svori 48 kilogramus (168 cm) kai grizau is ligonines del tulzies pusles uzdegimo, bet po to svoris ir persivalgymai augo kaip ant mieliu. Si pavasari sveriau 58 kilogramus, jauciausi slyksciai ir apgailetinai. Storule, pilna riebalu, nelaiminga…. Tada pradejau vel po truputi mesti svori is pradziu 56, o paskui ir 53. Manau sverdama savo 53 kilogramus atrodau sveikai (gal kartais noretusi maziau, palyginus kokios grazios tos zvaigzdes ir modeliai, bet noriu buti sveika) taciau pastarosiomis dienomis prasidejo nesuvalgomi persivalgymai, as nejauciu kada as soti, kada alkana, as tiesiog matau maista o salia nieko nera, kartais norisi tik paragauti, bet neiseina… Taigi dabar sveriu apie 55 kilogramus, kurie mane vercia slykstetis savimi. Zinau, kad taip turetu sneketi tik tas mogus kuris tikrai turi problemu, tad pripazystu jog esu ligone, bet noriu pasveikti, noriu negalvoti apie maista, noriu kad svoris nesokinetu aukstyn zemyn, noriu buti normali.. Lankiausi pas psichologe, man man atrodo kad ji nesupranta viso to esmes, man ji ne kiek nepadeda, nesikoncentruoja i mano persivalgymus vemimus ir slykstejimasi savimi, jei labiau rupi manes paklausyti nei ka nors patarti..
Tikiuosiu kada nors isbristi is sitos apsurdiskos situacijos.
Kūno maištas…
Mergaites (o gal ir yra berniuku cia), labai puikiai jus suprantu. Matot, problemele yra tame, jog Lietuvoje tai nera populiaru (jusu vadinamasis pastovusis persivalgymas) -Binge eating disorder BED, compulsive eating. Pati po diagnozuotos anoreksijos isgyvenu BED (persivalgymai). Suprantu, kas tai yra. Jau perkopiau +12kg. Jausmas vyduje labai slykstus. Atrodo, kartais net viduje kazkas rekia ”valgyk, valgyk”, taciau tai yra pakeiciama! Is kur zinau? Pati einu tuo keliu. Realiai kas padetu, tai PRIEZASTIES atradimas. Zmones nebingina (pastoviai nepersivalgo) BE priezasties. Pagrindines butu: ankstesnes dietos, del to organizmas tiesiog reikalauja maisto medziagu, senojo svorio. Kita priezastis: emocionalumas, jausmai. Daznai zmones bando uzpildyti vienatve, kazkoki emocini trukuma savyje maistu, taciau to neimanoma padaryti dar vienu kasniu. Yra be galo daug priezasciu. Dazna priezastimi tampa vaikystes nuoskaudos, vaiku lepinimas saldumynais vietoj pagirimo. Zodziu, pabaigoje gaunasi uzburtas ratas. Valgome, veliau slykstimes ir tas tesiasi.
Antras dalykas, kuri labai SVARBU isisamoninti. Deja, apie tai viesai nekalbama. Trumpai tariant zino tie zmones, kurie tuo domisi. MAISTAS YRA NARKOTIKAS! PRIE MAISTO PRIPRANTAMA. Vieni griebiasi alkoholio, kiti cigareciu, kiti sporto (taip, jis lygiai taip pat turi dzidziuli poveiki zmogaus psichologijai), dar kiti ivariausiu narkotiku. Visu pirma reikia issiaiskinti, kas yra alkis. Alkis ir sotumo jausmas yra sukuriamas smegenyse. Juk tuo metu, kai nuosirdziai metate i save visoki š, tai nejauciate sotumo, tiesa? Tai jau pirmas zenklas. Antrasis butu: savigrauza, pyktis po viso sio baliaus. Zmones daznai klausia, kaip to isvengti? Paprastai. Tai yra ne kas kita, bet psichologija. Tik psichologija, mano mielosios. As asmeniskai binginti pradejau isvaziavus toliau nuo mamos, draugiu modeliu. Asmeniskai, man nebuvo leidziama priaugti tiek ir tiek kg, visuomet privalejau atrodyti taip, lyg buciau viesas asmuo. Taip, mane amzinai “pstikrindavo“ ar nepriaugau “per daug“. Na, trumpai tarian augau nesibaigiancios dietos salygom. Taip, turejau mastysena ir kmi kaip ir visu kitu anoreksiku. Kasdien vienintele mintis buvo “maistas“. Ir tik atvaziavus cia, uz tukstanciu km nuo savu, nutraukus rysius su “draugem“ pagaliau pradejau myleti save. Net ir su tais prakeiktais 10-12 papildomu kg.
Matot, mieli zuikeliai, tai tik kunas. Tik kunas. Ji galima patobulinti. Manot, visi tie issukiai su sportu, kai zmones pasikeicia, yra juokas? Zinoma, ne. 80% ju turejo, dauguma turi problemu, nesveika santyki su maistu. Man asmeniskai tas pats. As ir maistas esame arba priesai, arba geriausi draugai (binginimo metu).
O visa si compulsive, binge eating labai lengva pagyditi, taciau labai sunku sunkiausia minute prisiminti, jog reikia nepasiduoti. As asmeniskai lengvai pasiduodu. Gal del to, jog viena gyvenu. Seimoje, ypac tokioj kaip mano, nebutu imanoma ne kasnio daugiau burnon isideti viesai.
Jei atsirastu norinciu pasikalbeti, nes turiu isties daug ka papasakoti (kalbant apie savipagalba, kova su BED ir pan). Svarbiausia, uzmirskit visus maisto dienorascius. Dienorasciai jusu galveles apkrauna papildomom mintim apie maista, o jums to maziausiai reikia. Rastelkit, kas noretu pasneketi ir padiskutuosim, mielos mergaites. Patirties turiu abejose barikadu pusese. 🙂 Kad tik jum padeti. 🙂
Kalbant apie savipagalba, tai jau nereikia cia tu knygu. Galiu jum visa sarasa sudelioti, kas IS TIESU padeda, taciau kiekvienas zmogus turi pats issirinkti. Daznai skirtingiem zmonem skirtingi dalyksi padeda. 🙂