Valgymo sutrikimas mano gyvenime pasireiškia kaip audra – jis blaško mane iš vienos pusės į kitą, užklumpa netikėtai ir nepalieka manęs tada, kai aš to noriu. Jis nevaldomas. Kartais pučia silpnai, o kartais atlekia su trenksmu ir nubloškia mane visai priešinga kryptimi nei aš ėjau ligi tol. Kaip tai vyksta? Skaitykite toliau
Kartais imu galvoti, kad anoreksija, mano atveju, tai maža mergaitė tūnanti manyje. Kol ji neužaugs ir nesupras, kad yra nebe mažytė, o suaugusi moteris, tol ir anoreksija niekur nedings. Skamba keistokai? Bet tai tiesa. Skaitykite toliau
Sveiki, esu Diana, man 24 metai. Noriu pasidalinti savo ligos istorija. Viskas prasidėjo kai man buvo 15 metų . Buvau laiminga, džiaugiausi paauglišku gyvenimu (nors turėjau nemažai nusivylimų, netekčių, meilės trūkumo). Augau tik su mama, deja, ji tik dirbdavo ir dirbdavo, nelabai kreipdavo i mane dėmesį. Tėtis mirė, kai man buvo 11 metų. Trūko man mamos meilės, rūpesčio. Dar ir dabar jaučiu nuoskaudą,kad turiu tokią mama, su kuria negaliu pasikalbėti, kai man sunku, kai man reikia jos palaikymo ir supratimo. Skaitykite toliau
Sėdžiu viešbučio kambaryje Berlyne su puodeliu arbatos ir nešiojamu kompiuteriu, mano vaikinas vartosi lovoje su knyga rankoje; mes ką tik aptarėme, kur galėtumėme pavakarieniauti rytoj, mūsų paskutinį vakarą prieš grįžtant į Angliją. Mes valgėm restorane vakar vakare. Tiesą sakant, restaranuose mes vakarieniavome visas viešnagės dienas. Tai pirmosios atostogos po visko. Pirmosios, kai sau tai leidžiu.
Mitas:„Žmonės, sergantys anoreksija, tiesiog bando gauti dėmesio.“
Faktas: Anoreksija nėra būdas gauti dėmesio ir sergantieji negali ligos specialiai „išvystyti“, vedini tokio tikslo. Tačiau kartais liga gali būti pasąmoningai naudojama kaip priemonė susitvarkyti su tuo, kas sukelia skausmą sergančiojo gyvenime. Skaitykite toliau
Valgymo sutrikimai 