Eglės patirtis: ribodama maistą jaučiuosi apgaulingai saugi. III dalis

Atrodo kartais, kad labai sunku įsiklausyti į save ir suprasti, ką ta mano galva mąsto, ypač tais kartais, kai vienintelis dalykas, kurio norisi, – maistas. Persivalgymo metu dažnai atrodo, kad tai, ko iš tikrųjų noriu, – kimšti į save valgį, lyg tai būtų vienintelė mintis ir problema, su kuria turėčiau kovoti.  Deja, iš savo patirties supratau, kad kovojant su persivalgymais neužtenka griežtai sustyguoti maitinimosi planą. Reikia pažvelgti giliau. Ir nors dažnai tai atrodo neįmanoma, nes vienintelė mintis, kurią tuo metu girdžiu yra ta, kad turiu persivalgyti, tačiau geriau pagalvojusi vis dėlto atsakymą randu savyje. Skaitykite toliau

Little girl patirtis: kasdienybė su valgymo sutrikimu.

Išaušus naujai dienai vis klausiu savęs: kada visa tai baigsis? Kada prasidės normalus gyvenimas? Kada normaliai valgysiu? Kada būsiu liekna? Kada nebegalvosiu apie svorį? Kada, kada, kada… Tikriausiai niekada. O niekada todėl, kad prisijaukinau ligą, ji tapo mano dalis. Tikriausiai kiekvienam iš mūsų būtų sunku atsisakyti kažkokio įpročio, kurį turime 5, 8, 10 ar dar daugiau metų. Tiesą sakant, valgymo sutrikimas – tai toks dalykas, kuris įsišaknija giliai, užvaldo tavo mintis, protą, tave ir galiausiai visą tavo gyvenimą. Sunku net įsivaizduoti gyvenimą be jo. Skaitykite toliau

Pasakoja bluesky: neįkainojama dovana sau.

Nauji metai man visada yra pradžia kažko naujo. Anksčiau prisiplanuodavau, kiek kilogramų noriu numesti, kokios sportiškos figūros sutiksiu kitus metus, kaip mano gyvenimas po pasikeitimų taps rožinis ir saldus. Galbūt net, sakyčiau, visi planavimai ir sukosi apie svorį bei išvaizdą. Tikriausiai čia sutapimas, bet šių metų pradžia man davė naują suvokimą, kuris aplankė mane po daugelio daugelio metų. Šis straipsnis laukė savo eilės. Nors norėjau juo anksčiau pasidalinti, bet jaučiau, kad reikia palaukti, kol pokyčiai šiek tiek susigulės, kad tai nėra vienos dienos apšvitimas. Taigi atėjo laikas. Skaitykite toliau

Patirtys: Dianos ligos istorija

Sveiki, esu Diana, man 24 metai. Noriu pasidalinti savo ligos istorija. Viskas prasidėjo kai man buvo 15 metų . Buvau laiminga, džiaugiausi paauglišku gyvenimu (nors turėjau nemažai nusivylimų, netekčių, meilės trūkumo). Augau tik su mama, deja, ji tik dirbdavo ir dirbdavo, nelabai kreipdavo i mane dėmesį. Tėtis mirė, kai man buvo 11 metų. Trūko man mamos meilės, rūpesčio. Dar ir dabar jaučiu nuoskaudą,kad turiu tokią mama, su kuria negaliu pasikalbėti, kai man sunku, kai man reikia jos palaikymo ir supratimo. Skaitykite toliau

Pasakoja bluesky: valgymo sutrikimas. Kas čia per daiktas?

Valgymo sutrikimu daugiausia laikoma anoreksija ir bulimija. Kad tai liga – net nekyla abejonių. Su pastoviu persivalgymu kiek kitaip. Nes tai iškart asocijuojasi su apsileidimu ir nesugebėjimu neėst. Atsiprašau už tiesmukumą, bet, deja, taip yra. Pamenu, kai turėjau jau rankose VSC numerį ir tereikėjo surinkti, bet dar šimtą kartų skaičiau VS aprašymą, ar tikrai man jis, o ne valios stoka ir didžiulis apsileidimas. Kas, jei nuėjus pasakys, ką tu čia, mergaite, išsigalvoji? Mažiau valgyk ir viskas. Na, bet mažas vilties trupinėlis visgi nunešė mane į VSC ir aš pradėjau sveikimo kelią. Ir už tai sau šiandien tariu didelį AČIŪ.

Skaitykite toliau

Pasakoja bluesky: kas aš esu ir ko noriu.

Sveiki.

Noriu prisistatyti. Esu 24 metų mergina, turinti valgymo sutrikimą – nuolatinį persivalgymą, su kuriuo kartu esu jau ilgą laiką, taigi stažas nemažas. Pradžių pradžia tikriausiai buvo nepasitikėjimas savimi bei savo išvaizda, tad norėjosi kažką keisti. Minčių nebuvo sunku atrasti, nes kiekvienas mano skaitomas žurnalas rėkte rėkė apie dietas, kuo viena už kitą geresnės ir kaip lengvai regis ir paprastai gali pasiekti savo laimę. Juk savaitę pasilaikius mažiausiai 5kg ir nukritę! Ir kaip neimt tokio puikaus pasiūlymo? Svajonės apie puikią figūrą jau visai čia pat, už savaitės ar dviejų. Žinoma, imu. Ir užsisuka nesustojantis ratas. Po dietos numesti kilogramai sugrįžta dėl staigaus bado, o aš kaltinu save dėl valios ir puolu ieškot kito išsigelbėjimo – kitos dietos. Ši tikrai pavyks. Deja, ne. Ir viliuosi taip pat po dvidešimto ir n-tojo karto, kad pabandžius dar vieną man pavyks. Deja. Rezultatai laikini, o mane kamuoja jo-jo efektas. Minus 5, plius 8, minus 10, plius 12 ir tt. Tie jo-jo efektai dar blogiau organizmui, nes kelia didžiulį stresą. Po dietų sekė metimasis į persivalgymą, kuris tęsėsi ilgą laiką. Maistas man buvo viskas: laimė, džiaugsmas, liūdesys, nuobodumas, tuštuma, apdovanojimas, draugas ir priešas. Viskas viename.

Skaitykite toliau