Būdama dar visai vaikas, visada buvau lieknutė, liekniausia klasėje, aktyvus vaikas, labai išranki maistui, kas gal ir lėmė tokį sudėjimą. Tačiau paauglystėje, kai ėmė keistis mano kūnas ir pradėjau šiek tiek moteriškėti, aš sutrikau ir nebuvau tikra, ar man patinka tai, ką matau.
Sveikos Merginos, visos, kurioms vienaip ar kitaip tenka ar teko susidurti su valgymo sutrikimais. Tikiuosi, kad mano istorija įkvėps net ir beviltiškiausiai įstrigusias šioje ligoje, o istorijos pabaigoje pasidalinsiu savo idėja, kaip galėčiau ištiesti stiprią pagalbos ranką visoms norinčioms pamėginti sau padėti.
Nauji metai man visada yra pradžia kažko naujo. Anksčiau prisiplanuodavau, kiek kilogramų noriu numesti, kokios sportiškos figūros sutiksiu kitus metus, kaip mano gyvenimas po pasikeitimų taps rožinis ir saldus. Galbūt net, sakyčiau, visi planavimai ir sukosi apie svorį bei išvaizdą. Tikriausiai čia sutapimas, bet šių metų pradžia man davė naują suvokimą, kuris aplankė mane po daugelio daugelio metų. Šis straipsnis laukė savo eilės. Nors norėjau juo anksčiau pasidalinti, bet jaučiau, kad reikia palaukti, kol pokyčiai šiek tiek susigulės, kad tai nėra vienos dienos apšvitimas. Taigi atėjo laikas. Skaitykite toliau
Kartais imu galvoti, kad anoreksija, mano atveju, tai maža mergaitė tūnanti manyje. Kol ji neužaugs ir nesupras, kad yra nebe mažytė, o suaugusi moteris, tol ir anoreksija niekur nedings. Skamba keistokai? Bet tai tiesa. Skaitykite toliau
Kaip ir suprantate, šį kartą kalbėsiu apie norą. Be kurio nieko negali būti, tik atsitiktinumai. Noras pasveikti nuo VS. Noras sportuoti. Noras dirbti. Noras. Noras. Noras.
– Brangioji, tu ir vėl laikaisi dietos?
– Ne, nesilaikau.
– Laikaisi!
– Tikrai ne! Aš tik sveikai maitinuosi. Skaitykite toliau
Sveiki, štai aš ir vėl su Jumis. Šiandien noriu papasakoti apie dar vieną sveikimo žingsnį. Taip smagu, kad šiandieninis mano gyvenimas kupinas atradimų. Tikiu, jog tai Jus įkvėps.
Pripažinti, jog turi valgymo sutrikimų, – labai svarbus ir labai sudėtingas etapas. Baisu, kad sergi, baisu, kad nežinai, kaip bus toliau, baisu, kaip į tai pažiūrės artimieji, kaip reaguos aplinka. Baisu tapti pažeidžiamu – išjuoks, šaipysis, tyčiosis, vietoj ištiestos pagalbos rankos pamurkdys veidu į purvą.
Kodėl kaskart, kai bandote sumesti svorio, svarstyklių rodyklė žemyn ima slinkti vis lėčiau, tuomet visai sustoja, o galiausiai ima kilti viršun, nors jūs vis dar laikotės tokio pat mitybos plano? Ši bemaž universali reakcija yra puikiai pažįstama visiems, kurie bandė sulieknėti. Jūs manote: „Aš kažką darau ne taip. Privalau griežčiau save suimti, kad numečiau dar svorio ar bent jau nepriaugčiau“. Kai svoris stabilizuojasi, jūs pykstate ir klausiate savęs: „Iš kur ir kodėl atsirado šie sunkumai?“. Pastangos daugiau nebeduoda pageidaujamo rezultato, prasideda piknaudžiavimas maistu ir svoris labai greitai sugrįžta. Skaitykite toliau
Valgymo sutrikimai 