KITI PSICHOLOGINĖS PAGALBOS METODAI
Daugelis žmonių, siekiančių atsikratyti persivalgymo problemų, paprastai jau būna kartą ar du nesėkmingai mėginę sau padėti. Dažnai nesėkmė ištinka todėl, kad nepavyksta pasirinkti optimalaus gydymo, nes ne visi gydymo būdai padeda įveikti pastovaus persivalgymo problemas. Be to, kaip jau buvo minėta, kas tinka vienam žmogui, gali netikti kitam.
Gydytojų praktikų ir mokslininkų patirtis leidžia daryti tvirtą prielaidą, kad realią viltį nuo pastovaus persivalgymo kenčiantiems žmonėms gali suteikti psichologinė pagalba. Tyrimų duomenimis, šiandien pati efektyviausia yra specifinė trumpalaikės psichoterapijos forma, kuri iš pradžių buvo skirta nervine bulimija sergantiems pacientams, o pastaruoju metu taikoma ir ligoniams, kenčiantiems nuo persivalgymo sutrikimo. Ją praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje parengė dr. Ch. Fairburn, parėmęs tuo metu dar sąlyginai naujos kognityvinės-elgesio psichoterapijos depresijai gydyti ir elgesio korekcijos nutukimui gydyti metodus. 1981 m., po keleto bandymų ir klaidų metų, minėtas gydymas įgavo dabartinę formą.
ĮTRAUKIMAS Į GYDYMO PROCESĄ
Mūsų tikslas – susilaikyti nuo kompulsyvaus persivalgymo visą dieną. Mes to siekiame kasdien bendraudami tarpusavyje, rengdami susitikimus ir vykdydami Anoniminių alkoholikų programą, kurią sudaro 12 žingsnių. Tik žodžius „alkoholis“ ir „alkoholikas“ pakeitėme į „maistas“ bei „kompulsyviai persivalgantis žmogus“.
(Ištrauka iš Anoniminių persivalgančių žmonių draugijos skrajutės)
Net jei pastovus persivalgymas pats savaime ir nėra priklausomybės liga, ar panašumai tarp jo ir piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis nurodo galimą sąsają? Ar abi problemas gali sukelti paslėptas nukrypimas nuo normos? kad būtų atsakyta šiuos klausimus, buvo atlikti tyrimai, kuriais siekta nustatyti, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis tam pačiam asmeniui išsivysto abu sutrikimai. Skaitykite toliau
Dar nepalietėme vieno klausimo: ar pastovus persivalgymas priskirtinas prie priklausomybės ligų? Jei jums kada nors pasitaikė prarasti kontrolę persivalgymo priepuolių metu, galbūt jau ne kartą uždavėte sau šį klausimą mintyse. O kadangi minėta problema pastaruoju metu susilaukė visuomenės dėmesio, galbūt skaitėte apie tai spaudoje.
Mažai tyrinėta, kaip pastovus persivalgymas keičiasi laikui bėgant ir kokie veiksniai daro tam įtaką. Todėl sunku pasakyti, kas sąlygoja jo vystymąsi, kas stabdo, o kas skatina atkrytį. Tačiau vis dėl to galima išskirti keletą svarbių veiksnių.
Psichikos sutrikimai šeimoje
Kaip galimas valgymo sutrikimų veiksnys buvo tiriami ir psichikos sutrikimai, pasitaikantys nuo valgymo sutrikimų kenčiančiųjų šeimose. Didžiausias dėmesys teko nervine anoreksija sergančiųjų šeimoms, nors kai kurie tyrimai buvo skirti ir nuo nervinės bulimijos kenčiančių žmonių šeimose pasitaikančioms psichikos problemoms. Šeimos, kurių nariai kenčia nuo pastovaus persivalgymo, deja, tebelaukia savo eilės.
Panašu, kad pastovaus persivalgymo atsiradimui turi įtakos žemiau pateikti veiksniai. Tačiau reikia turėti galvoje, kad iki šiol ši sritis nėra pakankamai plačiai ištirta, tad informacija nėra galutinė.
„Pradėjau persivalgyti maždaug septyniolikos. Buvau vieniša, drovi, man trūko pasitikėjimo savimi. Po kiekvieno persivalgymo priepuolio jausdavausi dar prasčiau ir vis labiau savęs nekenčiau. Baudžiau save vis didesniais ir didesniais maisto kiekiais. Savaime suprantama, per keletą mėnesių pripratau prie persivalgymo priepuolių ir priaugau daug svorio. Negalėjau savęs pakęsti. Gyvenau įprastą gyvenimą tik apsimesdama, kad esu „normali“. Pasikeitus aplinkybėms persivalgymo priepuoliai tapo retesni. Tačiau mano valgymo įpročiai liko ydingi. Mintys visą laiką sukosi aplink maistą. Savo problemų niekada niekam nepasakodavau. Ir meluodavau sau – neigdama tai, ką suvalgiau, arba iš viso valgiau. Dabar prisimindama visa tai matai, kad galvodama apie maistą arba kokia stora esu, veltui sugaišau beveik šešiolika metų. Tiek daug metų nugyvenau prislėgta ir nekęsdama savęs.“ Skaitykite toliau
FIZINIAI DIETOS LAIKYMOSI PADARINIAI
Dietos laikymasis gali turėti ne tik psichologinių, bet ir fizinių padarinių. Pvz., manoma, kad pasikartojantys svorio numetimo ir priaugimo ciklai, t.y., svorio cikliškumas, kartais dar vadinamas „jo-jo efektu“, gali taip pakeisti kūno struktūrą ir medžiagų apykaitą, kad vėliau numesti svorio tampa vis sudėtingiau. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad taip neatsitinka, nors daktarė Kelly Brownell ir jos kolegos surinko įrodymų, jog svorio cikliškumas (arba kintamumas) susijęs su padidėjusiu mirtingumu, ypač dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Bet lieka neaišku, kodėl taip atsitinka. Skaitykite toliau
Valgymo sutrikimai 