Pasakoja bluesky: neįkainojama dovana sau.

Nauji metai man visada yra pradžia kažko naujo. Anksčiau prisiplanuodavau, kiek kilogramų noriu numesti, kokios sportiškos figūros sutiksiu kitus metus, kaip mano gyvenimas po pasikeitimų taps rožinis ir saldus. Galbūt net, sakyčiau, visi planavimai ir sukosi apie svorį bei išvaizdą. Tikriausiai čia sutapimas, bet šių metų pradžia man davė naują suvokimą, kuris aplankė mane po daugelio daugelio metų. Šis straipsnis laukė savo eilės. Nors norėjau juo anksčiau pasidalinti, bet jaučiau, kad reikia palaukti, kol pokyčiai šiek tiek susigulės, kad tai nėra vienos dienos apšvitimas. Taigi atėjo laikas.

Pasakoja bluesky: noras – ponas kapitonas.

Kaip ir suprantate, šį kartą kalbėsiu apie norą. Be kurio nieko negali būti, tik atsitiktinumai. Noras pasveikti nuo VS. Noras sportuoti. Noras dirbti. Noras. Noras. Noras.

Pasakoja bluesky: sunkus laikotarpis.

Gera, kai sekmadienio rytą galiu skirti sau ir parašyti straipsnelį. Kai nereikia skubėti į darbą. Kai niekur nereikia skubėti… Jei galiu sau tą leisti, kodėl gi nepasimėgavus ❤

Pasakoja bluesky: valgymo sutrikimas. Kas čia per daiktas?

Valgymo sutrikimu daugiausia laikoma anoreksija ir bulimija. Kad tai liga – net nekyla abejonių. Su pastoviu persivalgymu kiek kitaip. Nes tai iškart asocijuojasi su apsileidimu ir nesugebėjimu neėst. Atsiprašau už tiesmukumą, bet, deja, taip yra. Pamenu, kai turėjau jau rankose VSC numerį ir tereikėjo surinkti, bet dar šimtą kartų skaičiau VS aprašymą, ar tikrai man jis, o ne valios stoka ir didžiulis apsileidimas. Kas, jei nuėjus pasakys, ką tu čia, mergaite, išsigalvoji? Mažiau valgyk ir viskas. Na, bet mažas vilties trupinėlis visgi nunešė mane į VSC ir aš pradėjau sveikimo kelią. Ir už tai sau šiandien tariu didelį AČIŪ.

Pasakoja bluesky: kas aš esu ir ko noriu.

Sveiki.

Noriu prisistatyti. Esu 24 metų mergina, turinti valgymo sutrikimą – nuolatinį persivalgymą, su kuriuo kartu esu jau ilgą laiką, taigi stažas nemažas. Pradžių pradžia tikriausiai buvo nepasitikėjimas savimi bei savo išvaizda, tad norėjosi kažką keisti. Minčių nebuvo sunku atrasti, nes kiekvienas mano skaitomas žurnalas rėkte rėkė apie dietas, kuo viena už kitą geresnės ir kaip lengvai regis ir paprastai gali pasiekti savo laimę. Juk savaitę pasilaikius mažiausiai 5kg ir nukritę! Ir kaip neimt tokio puikaus pasiūlymo? Svajonės apie puikią figūrą jau visai čia pat, už savaitės ar dviejų. Žinoma, imu. Ir užsisuka nesustojantis ratas. Po dietos numesti kilogramai sugrįžta dėl staigaus bado, o aš kaltinu save dėl valios ir puolu ieškot kito išsigelbėjimo – kitos dietos. Ši tikrai pavyks. Deja, ne. Ir viliuosi taip pat po dvidešimto ir n-tojo karto, kad pabandžius dar vieną man pavyks. Deja. Rezultatai laikini, o mane kamuoja jo-jo efektas. Minus 5, plius 8, minus 10, plius 12 ir tt. Tie jo-jo efektai dar blogiau organizmui, nes kelia didžiulį stresą. Po dietų sekė metimasis į persivalgymą, kuris tęsėsi ilgą laiką. Maistas man buvo viskas: laimė, džiaugsmas, liūdesys, nuobodumas, tuštuma, apdovanojimas, draugas ir priešas. Viskas viename.