Dėmesio! Tyrimas apie dailės terapiją

Sveiki, esu Veronika, Mykolo Romerio Universiteto 4-ojo psichologijos kurso studentė.
Atlieku tyrimą apie dailės terapiją (anoniminiu interviu).
Ieškau 20-30 metų merginų, kurios buvo hospitalizuotos ir/arba buvo VSC dienos stacionare ir lankė dailės terapiją laikotarpyje tarp 2011 m vasaros ir 2012 pavasario (maždaug iki gegužės mėnesio). 

Gali su manimi susisiekti el. paštu: mudenaite@gmail.com arba telefonu – 863547522

Iš anksto ačiū!

Little girl patirtis: kasdienybė su valgymo sutrikimu.

Išaušus naujai dienai vis klausiu savęs: kada visa tai baigsis? Kada prasidės normalus gyvenimas? Kada normaliai valgysiu? Kada būsiu liekna? Kada nebegalvosiu apie svorį? Kada, kada, kada… Tikriausiai niekada. O niekada todėl, kad prisijaukinau ligą, ji tapo mano dalis. Tikriausiai kiekvienam iš mūsų būtų sunku atsisakyti kažkokio įpročio, kurį turime 5, 8, 10 ar dar daugiau metų. Tiesą sakant, valgymo sutrikimas – tai toks dalykas, kuris įsišaknija giliai, užvaldo tavo mintis, protą, tave ir galiausiai visą tavo gyvenimą. Sunku net įsivaizduoti gyvenimą be jo. Skaitykite toliau

Saulužės istorija: nepasitenkinimo sindromas.

Greičiausiai daugelio iš mūsų bėdos prasidėjo nuo šių žodžių junginio. Kokio atspalvio jis bebūtų, esmė yra ta pati. Tu turi būti geriausiu. Liekniausių formų noras (kas byloja apie gilesnes problemas) pavergia mus ir veda beprasmybės link. Jei kovosime tik valgymo lauke (stengsimės pakankamai ir reguliariai maitintis) ir neisime gilyn, ko gero, nedaug pasieksime, nes užklupus audrai neužtenka bandyti išsilaikyti denyje, reikia skubiai pasiekti laivo vairą ir sujudint esminius laivo mechanizmus, kad neįvyktų katastrofa.

Skaitykite toliau

Pasakoja bluesky: gyvenimas tęsiasi.

Visuomet nuoširdžiai pavydžiu tiems, kurie ilgai nelaukiant užfiksuoja, kad dalykai juda nepageidaujama kryptimi. Deja, aš nesu viena iš jų. Atsibundu tuomet, kai tarsi kas su kuolu duoda per galvą – kelkis, mergužėle, ar nematai, kad betvarkė tavo gyvenime šėlsta ir vargo nemato. Na, deja, aš pamatau ne tada, kai noriu pamatyti, o kai jau neįmanoma nematyti.