Saulužės istorija: kabinuosi į GYVENIMĄ.

Turėjau gražią, laimingą vaikystę. Mylinčius tėvus, gerus draugus. Tuo metu mes gyvenome bendrabutyje, daug ko neturėjom, bet buvom laimingi. Aš jaučiausi saugi ir apsaugota nuo gyvenimo vėtrų. Tačiau maža mergaitė augo ir pamažu suprato, kad pasaulis yra ne tik geras, bet ir priešiškas. Turbūt daugeliui teko susidurti su patyčiomis mokykloje, aš buvau ne išimtis.

Lietuviški straipsniai internete.

Lietuviškoje internetinėje erdvėje karts nuo karto pasirodo vienas kitas naudingas straipsnis apie valgymo sutrikimus. Truputėlį panaršiusi padariau nedidelį sąrašėlį, gal kam pravers:

Adia Colar „Naujas puslapis“: tai vis tiek išlįs.

Neseniai viena pažįstama pasidalijo su manimi keliomis ją kamavusiomis problemomis, o baigusi atsiprašė, kad apsunkino mane savo rūpesčiais. Liepiau nesijaudinti, sakiau, kad jai reikėjo išsilieti, kad aš pati nuolat turiu priminti sau, jog visomis problemomis vienokiu ar kitokiu būdu vis tiek atsikratome, nesvarbu, iškalbame ar, mano atveju, išvemiame. Ir nors mes abi pradėjome kvatoti, aš nejuokavau – mus kankinančiais dalykais vienaip ar kitaip vis tiek atsikratome.

Sheila Himmel „Tu turėtum būti alkana“: valgo visi.

Mano dukra Liza ir aš sveikiname jus užklydus į šį dienoraštį apie džiaugsmą ir liūdesį, kuriuos maistas kasdien atneša į mūsų gyvenimus. O viskas rodos taip paprasta: mums reikia valgyti, kad galėtumėm gyventi.