Adia Colar „Naujas puslapis“: apie ką ši istorija?

Šita mano gyvenimo dalis man gerai pažįstama, tačiau jau kurį laiką – kasdien nauja. Kiekvieną rytą aš pabundu galėdama pasirinkti nugyventi dar vieną dieną pasveikimo link.

Mano vardas – Adia. Sveikstu nuo bulimijos, pastovaus persivalgymo, besaikio sportavimo – iš esmės, nuo sutrikusio santykio su maistu bei svoriu. Pateikiu kelis savo pastebėjimus ir klausimus, į kuriuos jau atsakiau anksčiau:

  • mano valgymo sutrikimai prasidėjo maždaug vienuolikos – tuomet aš pirmąsyk pabandžiau „susitvarkyti“ savo svorį;
  • kai sulaukiau trylikos, padėtis ėmė sparčiai blogėti;
  • išbandžiau daugybę skirtingų gydymo programų – dusyk gydžiausi ambulatoriškai, kartą buvau hospitalizuota, bendravau su daug psichologų, psichiatrų, mitybos specialistų, dalyvavau palaikymo grupių veikloje ir t.t. Kai kurie jų buvo veiksmingesni už kitus, tačiau iš kiekvieno išmokau šį tą naudingo.

Kaip man sekasi dabar?

Pagaliau atėjo laikas, kai sveikstu, esu „abstinencijoje“ (taip, kartais jaučiuosi kaip narkomanė, todėl ir terminologija tokia).

Kodėl svarbu atskirti, kada aš sveikstu, o kada – ne?

Viskas paprasta. Mano valgymo sutrikimai prasidėjo tokiame jauname amžiuje, kad tai buvo vienintelis būdas gyventi, kurį žinojau. Ir net kai bandžiau daryti dalykus, kuriuos daro kiti vaikai, paaugliai ar jaunimas, valgymo sutrikimai vis tiek buvo centrinė ašis, valdančioji jėga – tai, kas svarbiau už visa kita. Todėl per pastaruosius pora metų aš ne tik mokiausi valgyti ir priimti savo kūną, bet tuo pačiu dėjau daug pastangų išmokti gyventi be valgymo sutrikimų kaip vienintelio būdo tai daryti.

Tai darbas. Vienas iš tų, kurie niekada nesibaigia. Nesupraskite manęs neteisingai – tai nieko blogo. Tai – kaip tarnyba, bet ne tokia, už kurią mokama, kad galėtum pragyventi. Tai labiau primena nuolatinį kartojimą sau: „Aš turiu gyventi, veikti ir būti atsakinga kaip suaugusi – sveikai, blaiviai, brandžiai, o ne statydama pamatus ant valgymo sutrikimų ir kitų priklausomybių.“
Kai aš dirbu darbe, aš taip pat dirbu ir sveikimo labui. Kai atlieku dienos darbus, aš vis dar dirbu sveikimo labui. Ir tai, ko gero, yra kur kas sunkiau nei bet koks apmokamas darbas, kurį esu turėjus, tačiau teikiantis velniškai daug pasitenkinimo ir labai naudingas.

Kodėl pradedu rašyti šį dienoraštį?

Aš tikiu, kad daug išmokau ir tebesimokau – per daug, kad galėčiau tai pasilikti tik sau. Dauguma pamokų buvo skirtos valgymo sutrikimams gydyti, tačiau jos taip pat gali būti pritaikytos kasdieniame gyvenime tų žmonių, kurie nenaikino savęs vėmimu, badavimu, persivalgymu, etc.

Aš noriu pasidalinti dalykais, kuriuos išmokau, su jumis ir išmokti ko nors iš kitų.

Sveiki prisijungę prie šios kelionės!

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s