Valgymo sutrikimai su savimi dažnai atsineša gėdą, vienatvę ir baimę, jog niekas aplink tavęs nesupras (nes mintyse jau girdėti klausimas: ‘negi sunku tiesiog normaliai valgyt, ėėė, gal dar patarimų, kaip kvėpuoti reikia?’). Sunku šitaip.
Šita mano gyvenimo dalis man gerai pažįstama, tačiau jau kurį laiką – kasdien nauja. Kiekvieną rytą aš pabundu galėdama pasirinkti nugyventi dar vieną dieną pasveikimo link.
Sėdžiu viešbučio kambaryje Berlyne su puodeliu arbatos ir nešiojamu kompiuteriu, mano vaikinas vartosi lovoje su knyga rankoje; mes ką tik aptarėme, kur galėtumėme pavakarieniauti rytoj, mūsų paskutinį vakarą prieš grįžtant į Angliją. Mes valgėm restorane vakar vakare. Tiesą sakant, restaranuose mes vakarieniavome visas viešnagės dienas. Tai pirmosios atostogos po visko. Pirmosios, kai sau tai leidžiu.
Nuo šiandien tinklaraštyje pradedama nauja rubrika – dienoraščiai. Psichiatrai, psichologai, sergantieji bei sergančiųjų artimieji dalinsis savo patirtimis, įžvalgomis, moksliniais tyrimais, patarimais, žodžiu, viskuo, kas gali padėti geriau suprasti savo ar sau artimo žmogaus ligą ir/ar žengt dar vieną žingsnelį laisvės link.
Kaip keista, kad šiandien aš vėl pagalvojau apie savo ligą kaip… apie ligą, o ne gyvenimo būdą, prie kurio pripratinau savo kūną, mintis ir net ateitį. Sunku pasidalinti savo istorija, kai vargiai pameni jos pradžią, kai tam tikros detalės blunka, o dabartiniai momentai nebejaudina. Septinti metai savęs alinimo juk šis tas. Skaitantieji, žinokit, būsiu neapsakomai laiminga, jei mano žodžiai ką nors įkvėps… jei ne atsikratyti ligų, tai bent stengtis.
JEI JŪSŲ SVORIS PER DIDELIS
Daugelio nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių problema – per didelis svoris. Nors ryšys tarp persivalgymo bei nutukimo sudėtingas ir dažnai neteisingai suprantamas, nekyla abejonių, kad abi problemos susijusios ir gilina viena kitą. Tikėtina, kad pastovus persivalgymas turi įtakos nutukimui ir, be abejonės, sunkina gydymą. Kita vertus, nutukimo gydymas griežta dieta gali paskatinti persivalgymo priepuolius. Skaitykite toliau
Kaip šiandien prisimenu tą dieną, kai pirmą kartą pamačiau anoreksija sergančios merginos nuotrauką. Tada man buvo 11m. Ir galvojau, kad niekada tokia nebūsiu. Po pusės metų prasidėjo pirmasis fizinio brendimo periodas. Pradėjo kilti pirmosios mintys apie svorio ir kūno formų koregavimą. Dietų nesilaikiau, daugiau sportavau, aktyviai dalyvavau mokyklos veiklose. Pirmasis pasiekimas – buvau antroji klasėje mergina, kuri sugebėjo daryti pilnus atsispaudimus kaip vaikinai.
Valgymo sutrikimai 