Net jei pastovus persivalgymas pats savaime ir nėra priklausomybės liga, ar panašumai tarp jo ir piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis nurodo galimą sąsają? Ar abi problemas gali sukelti paslėptas nukrypimas nuo normos? kad būtų atsakyta šiuos klausimus, buvo atlikti tyrimai, kuriais siekta nustatyti, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis tam pačiam asmeniui išsivysto abu sutrikimai.
Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas tarp nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių
Nors pastovaus persivalgymo, kaip priklausomybės ligos, teorijos šalininkai tvirtina, jog alkoholiu ar narkotikai piktnaudžiauja neproporcingai didelis skaičius nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių, tyrimų išvados yra prieštaringos. Pvz., Minesotos universiteto specialistai teigia, kad daugiau nei trečdalio jų tirtų nervine bulimija sergančių asmenų ligos istorijose esama įrašų apie problemas dėl alkoholio ar narkotikų. Tačiau tarp tokių pačių Oksfordo universiteto specialistų stebėtų asmenų panašių atvejų pasitaikė tik šiek tiek daugiau nei 10%. Kad galėtume spręsti, ar kurie nors iš šių duomenų (arba jų vidurkis) iš tiesų rodo didelį piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis mastą, pirmiausia turime išsiaiškinti, kodėl atsirado tokie neatitikimai:
- Prieštaringus rezultatus galėjo nulemti skirtinga mokslo tiriamųjų įstaigų specializacija. Pvz., Minesotos tyrimo grupė pripažinta piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis tyrimų srityje. Tai ir galėjo nulemti, kad neproporcingai daug pacientų patyrė abi problemas. Tokiu būdu buvo išpūsti duomenys ir apie tai, kaip minėti sutrikimai pasitaiko sykiu.
- Neatitikimus galėjo sąlygoti santykiniai alkoholio ir narkotikų paplitimo bendrojoje vietos gyventojų populiacijoje rodikliai. Vadinasi, jei Minesotoje alkoholiu ar narkotikais piktnaudžiavo trečdalis, o Oksforde tik 10 procentų visų gyventojų, prieštaringi duomenus paprasčiausiai galėjo atsirasti dėl skirtingos dviejų tirtų pacientų grupių gyvenamosios vietos.
Neturėdami šias prielaidas patvirtinančių duomenų, negalime spręsti, ar skirtingi dviejų tyrimų rodikliai yra pakankamai pagrįsti. Tad pasirinkime minėtų tyrimų vidurkį ir tarkime, kad 20 proc. nervine bulimija serganžių asmenų piktnaudžiauja alkoholiu ar narkotikais. Tam, kad įvertintume, ar 20 proc. yra „daug“, turime atsižvelgti į dar keletą aplinkybių:
- Mokslininkų gauti duomenys remiasi pacientų, sergančių nervine bulimija, t.y., tų, kurie kreipėsi pagalbos, liudijimais. Nenuostabu, kad tarp šių pacientų galėji būti daugiau tokių, kurie piktnaudžiavo alkoholiu ar narkotikais, lyginant su tais, kurie pagalbos nesikreipė, kadangi žmonės, turintys dvi problemas, labiau linkę ieškoti pagalbos nei tie, kurie turi vieną.
- Norėdami nustatyti, ar tarp piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais ir pastovaus persivalgymo esama ypatingo ryšio, reikėtų išsiaiškinti, kiek kitų psichologinių problemų, tokių kaip nerimas ar depresija, turinčių pacientų jaučia priklausomybę nuo šių psichoaktyvių medžiagų. Jei piktnaudžiavimo alkoholiu bei narkotikais mastai yra padidėję ne tik tarp pastovaus persivalgymo kamuojamų pacientų, bet ir tarp patiriančių nerimą ar depresiją, vadinasi, ryšys nėra ypatingas. Kitaip tariant, bet kokių psichologinių problemų turintys asmenys yra linkę piktnaudžiauti alkoholiu arba narkotikais.
- Be to, kad išsiaiškintumėme, ar 20 proc. yra santykinai aukštas nervine bulimija sergančių ir taip pat nuo alkoholio bei narkotikų priklausomų žmonių procentas, reikėtų šį rodiklį palyginti su alkoholio ir narkotikų paplitimu bendrojoje populiacijoje. Taigi vienaip šie 20 proc. atrodys, jei piktnaudžiaujančiųjų bendrojoje populiacijoje bus 5 proc., kitaip jei 20 proc, dar kitaip – jei 50 proc.
Vienintelis būdas išsiaiškinti, kiek priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų paplitusi tarp nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių, – ištirti šiuo aspektu ne pacientų, o bendruomenės imtis. Dabartinėmis tyrimų aplinkybėmis nėra pagrindo daryti išvadą, kad piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais yra ypatingai paplitęs tarp nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių, ir tuo labiau teigti, jog tarp minėtų sutrikimų esama tiesioginio ryšio.
Kiek pastovus persivalgymas būdingas psichoaktyviomis medžiagomis piktnaudžiaujantiems žmonėms?
Jei iš tiesų esama tiesioginio ryšio tarp pastovaus persivalgymo ir piktnaudžiavimo alkoholiu bei narkotikais, priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų žmonės turėtų dažniau susidurti su persivalgymo problemomis. Mokslininkai tik pastaruoju metu susidomėjo šiuo klausimu, o atliktų tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad valgymo problemų, o ypač persivalgymo sutrikimų atvejų, šioje grupėje daugėja. Tačiau kaip matyti iš turimų duomenų, iki šiol buvo tirti tik asmenys, kurie buvo gydomi (žr. žemiau), todėl pacientų imtys ir vėl gali būti atipinės. Be to, esama įrodymų, kad valgymo problemų daugėja ir tarp kitų psichologinių problemų turinčių pacientų. O tai didina tikimybę, kad ryšys tarp piktnaudžiavimo alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis ir pastovaus persivalgymo nėra reikšmingas. Taigi labai svarbu atsargiai daryti išvadas, nes įrodymų, kad minėtas ryšys – stiprus, vis dar nėra pakankamai.
Šeimos tyrimai
Atlikus keletą tyrimų buvo pastebėta, kad nervine bulimija sergančių asmenų giminaičiai daržniau nei tikėtasi piktnaudžiavo psochoaktyviomis medžiagomis. Ši išvada įdomi, tačiau, kaip ir daugelis anskčiau minėtų, sunkiai įrodoma, nes panašūs duomenys gauti ir tiriant nuo kitų psichikos sutrikimų kenčiančių pacientų artimuosius. Psichoaktyviomis medžiagomis piktnaudžiaujančių asmenų giminaičių polinkis į valgymo sutrikimus nebuvo tiriamas. Be to, visi tyrimai ir vėl rėmėsi ne bendruomenės, o pacientų imtimis.
Kaip sutrikimai susiję laike
Tam, kad būtų galima suprasti priklausomybės ligų ir pastovaus persivalgymo ryšį laike, svarbu žinoti, kuris sutrikimas yra vyraujantis. Tarkim, kaip rodo tyrimai, pacientams alkoholikams, turintiems valgymo problemų, pastarosios susiformuoja anksčiau nei polinkis gerti. Šių išvadų pagrįstumą sunku vertinti, tačiau aišku viena, kad valgymo problemų paprastai kyla anksčiau nei pradedama piktnaudžiauti alkoholiu. Įdomu, kad pacientai, turintys ir vieną, ir kitą problemą, dažniausiai yra jaunesni nei tiek, kurie kenčia tik nuo alkoholizmo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad valgymo problemos gali kažkaip paskatinti priklausomybę nuo alkoholio.
Gydymo rezultatai
Jei tas pats nukrypimas nuo normos sukeltų ir pastovų persivalgymą, ir piktnaudžiavimą psichoaktyviomis medžiagomis, tai sėkmingas vieno šių sutrikimų gydymas turėtų išryškinti kitą. Toks fenomenas kartais vadinamas simptomų substitucija (pavadavimu), Tačiau nėra įrodymų, kad jis pasireiškia. Mat jei neturime jokių duomenų, ar sėkmingai nuo piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis gydytiems pacientams išsivystė valgymo problemos, tai apie nervinės bulimijos gydymo padarinius informacijos esama. Ji rodo, kad šiuo atveju piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais nepasireiškia.
Priklausomybės ligos modelio mitas
Iš to, ką sužinojome, tampa aišku, kad ryšys tarp pastovaus persivalgymo ir piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis nėra ypatingas. Tačiau dar nėra žinoma, ar patys sutrikimai susiję tarpusavyje. Be to, nėra įrodymų, kad kuris nors iš nustatytų pavienių ryšių būtų tiesioginis.
Taigi aišku, kad pastovaus persivalymo kaip priklausomybės ligos modelis, kuris neva parodo tiesioginį ryšį tarp priklausomybės ligų ir valgymo problemų, neparemtas faktais. Panašumai tarp pastovaus persivalgymo ir piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis tėra tiriami. Lygiai kaip ir nėra įrodymų, kad pastovų persivalgymą sukelia paslėpti biologiniai nukrypimai. Prielaida, kad žmonės gali tapti „priklausomi“ nuo tam tikro maisto (bent jau vertinant pagal termino „priklausomybės liga“ apibrėžimą) yra gerokai perdėta.
Valgymo sutrikimai 