Kaip įveikti pastovų persivalgymą: su pastoviu persivalgymu siejamos psichologinės ir socialinės problemos. I dalis

Persivalgymas kartais tėra tiesiog persivalgymas. Epizodiškas elgesys, kuris net besikartodamas nepaveikia gyvenimo kokybės. Tačiau dažniau pastovus persivalgymas susijęs su kitomis problemomis. Juk ir jūs skaitote šį tinklaraštį tik todėl, kad šios problemos jau pradėjo trukdyti jūsų ar jums artimo žmogaus sveikatai ir laimei. Panašių problemų ir pastovaus persivalgymo ryšys dažnai yra sudėtingas. Kai kurios problemos yra tiesioginė persivalgymo sutrikimų pasekmė, kitos – veikiau atsitiktinės ir neypatingai reikšmingos, o trečios iš tikrųjų skatina persivalgymo priepuolius. Būna ir dar painesnių atvejų, kai problemos ir kyla dėl pastovaus persivalgymo, ir jį skatina, t.y., tuo pačiu metu yra ir priežastis, ir pasekmė. Taigi tokiu atveju susidaro užburtas ratas, iš kurio sunku išsivaduoti.

Rūtos istorija: praradau viltį

Ačiū Rūtai, kad pasidalino.

„Vaikystėje buvau normali mergaitė, pakankamai plona. Prasidėjo brendimas, užaugo užpakalis, krūtinė, buvau tikra moteris. Ūgis 161cm, o svoris 58-59kg. Bet man jis visiškai nerūpėjo, buvau be galo laiminga, turėjau draugų, puikiai mokiausi. Galų gale, džiaugiausi gyvenimu. Karts nuo karto pasportuodavau.

Kaip įveikti pastovų persivalgymą: ar visi persivalgymo priepuoliai vienodi? Kaip jie prasideda ir baigiasi?

Ne tik skirtingų žmonių, bet ir to paties asmens persivalgymo priepuoliai būna labai įvairūs. Daugelis sergančiųjų teigia patyrę daugiau nei vieno tipo persivalgymo priepuolių, nors kai kurie jų ir neatitinka objektyvaus persivalgymo priepuolio apibrėžimo. Štai kaip viena pacientė suskirstė savo persivalgymo priepuolius:

Pusiausvyros taškas: ką jūsų kūnas bando jums pasakyti?

Kodėl kaskart, kai bandote sumesti svorio, svarstyklių rodyklė žemyn ima slinkti vis lėčiau, tuomet visai sustoja, o galiausiai ima kilti viršun, nors jūs vis dar laikotės tokio pat mitybos plano? Ši bemaž universali reakcija yra puikiai pažįstama visiems, kurie bandė sulieknėti. Jūs manote: „Aš kažką darau ne taip. Privalau griežčiau save suimti, kad numečiau dar svorio ar bent jau nepriaugčiau“. Kai svoris stabilizuojasi, jūs pykstate ir klausiate savęs: „Iš kur ir kodėl atsirado šie sunkumai?“. Pastangos daugiau nebeduoda pageidaujamo rezultato, prasideda piknaudžiavimas maistu ir svoris labai greitai sugrįžta.