„Pradėjau persivalgyti maždaug septyniolikos. Buvau vieniša, drovi, man trūko pasitikėjimo savimi. Po kiekvieno persivalgymo priepuolio jausdavausi dar prasčiau ir vis labiau savęs nekenčiau. Baudžiau save vis didesniais ir didesniais maisto kiekiais. Savaime suprantama, per keletą mėnesių pripratau prie persivalgymo priepuolių ir priaugau daug svorio. Negalėjau savęs pakęsti. Gyvenau įprastą gyvenimą tik apsimesdama, kad esu „normali“. Pasikeitus aplinkybėms persivalgymo priepuoliai tapo retesni. Tačiau mano valgymo įpročiai liko ydingi. Mintys visą laiką sukosi aplink maistą. Savo problemų niekada niekam nepasakodavau. Ir meluodavau sau – neigdama tai, ką suvalgiau, arba iš viso valgiau. Dabar prisimindama visa tai matai, kad galvodama apie maistą arba kokia stora esu, veltui sugaišau beveik šešiolika metų. Tiek daug metų nugyvenau prislėgta ir nekęsdama savęs.“
Klausantis panašių istorijų kyla akivaizdus klausimas – kodėl išsivysto ir išlieka pastovus persivalgymas? Kaip ne kartą minėjome, ne visada jis yra toks sunkus ir tiek ilgai trunka. Bet visi žmonės, kada nors kentėję dėl valgymo kontrolės praradimo jausmo, turbūt yra klausę savęs „kodėl?“.
Deja, paprasto ar aiškaus atsakymo nėra. Vis dar sunku iki galo suprasti pastovaus persivalgymo priežastis. Tačiau viena aišku – jį sukelia ne vienas veiksnys. Juk jau peržvelgėme įvairius psichologinius, socialinius ir fizinius veiksnius, kurie galėtų būti ir persivalgymo priepuolių priežastys, ir padariniai. Šiame ir kituose įrašuose plačiau apsistosime ir ties šiais, ir ties kitais veiksniais. Žinoma, ne visi jie tiks kiekvienam žmogui, tačiau apžvelgę tai, kas jau žinoma, galėsime pateikti naudingų patarimų ir galbūt pasiūlyti tinkamą pagalbos būdą.
KODĖL TAIP SUNKU NUSTATYTI PASTOVAUS PERSIVALGYMO PRIEŽASTIS?
Pastovų persivalgymą retai pavyksta įveikti per vieną dieną. Viltis nustatyti priežastį ir ją pašalinti (propaguoti tam tikrą abstinenciją, kurią sudaro dvylikos žingsnių progama (plačiau apie tai – kituose įrašuose)) nėra reali. Tačiau prieš nusmenant dėl to, kad šiame skyriuje bus dažnai pabrėžiama tai, ko mes nežinome, verta pamėginti suprasti, kodėl taip sunku atskleisti pastovaus persivalgymo priežastį. Mus turėtų padrąsinti ir ta aplinkybė, kad nors jas užčiuopti nelabai lengva, daug daugiau žinoma apie tai, kaip pastovų persivalgymą gydyti.
Kai veikia daugybė įvairių veiksnių
Pastovų persivalgymą gali sukelti ir socialiniai, ir psichologiniai, ir fiziniai veiksniai. Kaip buvo minėta, nervinė bulimija atsirado visai neseniai ir tik kai kuriose šalyse. Tad galima spėti, kad šio sutrikimo atsiradimui svarbų vaidmenį vaidina aplinkos veiksniai (pvz., menka savivertė ir perfekcionizmas). Dabar pakalbėsime apie tai, kad dar veikia ir genetiškai paveldimi veiksniai, t.y., kad fiziniams veiksniams irgi tenka tam tikras vaidmuo.
Keletas kelių, vedančių į pastovų persivalgymą
Negausūs pastovaus persivalgymo raidos tyrimai rodo, kad į jį veda daugiau negu vienas kelias. Esama mažiausiai keturių galimų kelių.
Pirmasis kelias. Kaip jau buvo minėta, tikrai žinoma, kad nervinė anoreksija, kurios atsiradimą skatina dietos laikymasis, išsivysto anksčiau nei nervinė bulimija
Dietos laikymasis -> Nervinė anoreksija -> Persivalgymo priepuoliai -> Nervinė bulimija
Paprastai dietos pradedama laikytis ir svorio netenkama įpusėjus paauglystei, nors dažnai antsvorio nė nebūna. Kai netenkama ypač daug svorio, išsivysto nervinė anoreksija. Ilgainiui, praėjus tam tikram laikui, pradedama nebekontroliuoti valgymo ir ištinka persivalgymo priepuoliai. Kontrolė pamažu silpsta ir svoris palaipsniui tampa toks, koks buvo iš pat pradžių.
Antrasis kelias. Daugelis nuo persivalgymo sutrikimo ir ypač nuo antsvorio kenčiančių žmonių mini visiškai skirtingą kelią. Jie teigia turėję antsvorio problemų dar vaikystėje, gerokai anksčiau nei juos pradėjo kankinti persivalgymo priepuoliai. Jų manymu, seka yra tokia: nuo nutukimo einama link dietos laikymosi, o tai paskatina persivalgymo priepuolius:
Nutukimas -> Dietos laikymasis -> Persivalgymo priepuoliai
Priešingai nei pirmuoju atveju, dietos imama laikytis dėl įvairaus laipsnio nutukimo.
Trečiasis kelias. Kiti nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės teigia persivalgydavę nuo pat ankstyvos vaikystės ir dietos laikydavęsi dėl per didelio valgymo. Tačiau dieta tik pablogindavusi padėtį – jie ir toliau persivalgydavę, tuo pačiu metu prarasdami kontrolės jausmą:
Persivalgymas vaikystėje -> Dietos laikymasis -> Persivalgymo priepuoliai
Šioje sekoje kiekvienam žmogui svorio problemos (jei iš tikrųjų tokių esama) formuojasi skirtingai. Nei antruoju, nei trečiuoju atveju nėra etapo, kai žmogus sveria akivaizdžiai per mažai, nors kartais laikantis dietos netenkama daug svorio.
Ketvirtasis kelias. Šis į pastovų persivalgymą vedantis kelias galbūt pasitaiko rečiau nei trys ankstesnieji. Jis yra tiesioginis ir dietos laikymasis šiuo atveju nevaidina svarbaus vaidmens. Dažniausiai jis būdingas žmonėms, turintiems daug impulsų kontrolės problemų. Tokie žmonės impulsyviai persivalgo siekdami sumažinti nerimą.
Nors šie keturi keliai pasitaiko dažniausiai, svarbu suprasti, kad jų yra ir daugiau, o kai kuriems žmonėms būdingas jų derinys.
Laikui bėgant pastovus persivalgymas kinta
Pastovaus persivalgymo priežastis labai sunku nustatyti ir todėl, kad kiekvieną indivisą liga veikia labai skirtinagi. Vieniems problema būna trumpalaikė ir nebepasikartoja. Kitiems ji kartojasi. Dar kitiems sykį atsiradusi išlieka daugelį metų. Tai reiškia, kad greta problemas sukeliančių veiksnių dažniausiai atsiranda ir kitų, jų tęstinumą palaikančių papildomų faktorių.
Nuo ko priklauiso, ar pastovus persivalgymas išlieka, ar susilpnėja, nėra visiškai aišku. Anksčiau išsiaiškinome, kad griežta dieta pagal principą „viskas arba nieko“ bei savigarbos stoga skatina persivalgymo priepuolius, kurie kartojasi ilgus metus. Kaip pamatysime, svarbūs yra ir tarpasmeninių santykių sunkumai. Be to, tam tikri įvykiai ir aplinkybės irgi gali turėti įtakos.
Priežasčių nustatymas – dvilypė problema
Pradėkime nuo to, kad jei pastovaus persivalgymo pasekmės kiekvienu atveju yra skirtingos, svarbu atskirti problemą sukeliančius ir ją palaikančius veiksnius. Pvz., veiksniai, skatinantys merginas laikytis dietos paauglystėje, tikriausiai yra svarbūs vystantis pastoviam persivalgymui, nes dieta paprastai pranašauja persivalgymo priepuolių pradžią. Priešingai, persivalgymo priepuoliams prasidėjus, daugiausiai įtakos gali turėti stresai. Taigi priežastis iš tikrųjų gali būti dvilypė.
Dar kartą grįžkime prie klausimo, kuriuo pradėjome šį įrašą. Juk jį faktiškai sudaro du klausimai: (1) kodėl išsivysto pastovus persivalgymas? (2) Kodėl jis išlieka? Tad atrodo natūralu ir logiška pastovų persivalgymą padalyti į dvi fazes: vystymosi fazę (prieš prasidedant persivalgymo priepuoliams) ir palaikymo fazę (persivalgymo priepuoliams prasidėjus).
Ši takoskyra ne tik padeda suprasti visų galimų priežasčių įtaką, bet ir leidžia daryti svarbias praktines išvadas dėl pastovaus persivalgymo prevencijos ir gydymo. Jei tikslas yra prevencija, užduotis bus dar prie sutrikimo protrūkį, per vystymosi fazę, nustatyti įtakos turinčius veiksnius bei stengtis sustabdyti jų veikimą. Gydymo eigoje, priešingai, svarbu atpažinti ir įveikti palaikymo fazei būdingus problemos vystymąsi skatinančius veiksnius, kitaip pastovus persivalgymas išliks arba kartosis.
Taigi bendrojo pobūdžio klausimas „Kas sukelia pastovų persivalgymą?“ turėtų būti padalytas į du konkretesnius klausimus, kuriuos toliau atskirai nagrinėsime artimiausiuose įrašuose:
1. Kokie veiksniai padidina arba sumažina pastovaus persivalgymo atsiradimo pavojų?
2. Kokie veiksniai padidina arba sumažina pasveikimo tikimybę, jei persivalgymo problema jau išsivysčius?
Valgymo sutrikimai 