FIZINIAI DIETOS LAIKYMOSI PADARINIAI
Dietos laikymasis gali turėti ne tik psichologinių, bet ir fizinių padarinių. Pvz., manoma, kad pasikartojantys svorio numetimo ir priaugimo ciklai, t.y., svorio cikliškumas, kartais dar vadinamas „jo-jo efektu“, gali taip pakeisti kūno struktūrą ir medžiagų apykaitą, kad vėliau numesti svorio tampa vis sudėtingiau. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad taip neatsitinka, nors daktarė Kelly Brownell ir jos kolegos surinko įrodymų, jog svorio cikliškumas (arba kintamumas) susijęs su padidėjusiu mirtingumu, ypač dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Bet lieka neaišku, kodėl taip atsitinka.
Dieta ir svorio netekimas gali paveikti hormonus, todėl gali sutrikti arba išnykti menstruacijos. Kadangi reguliarioms menstruacijoms reikia tam tikro minimalaus kūno riebalų kiekio (žr. atskirą aprašymą), nervine anoreksija sergančioms moterims jos paprastai išnyksta. Bet nei jei kūno riebalų pakanka, dietos laikymasis gali paveikti menstruacijos, nors šis mechanizmas dar nėra žinomas. Šis hormonų sutrikimas pasireiškia beveik pusei nervine bulimija sergančių pacienčių ir maždaug vienai iš keturių nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių moterų.
Be to, dietos laikymasis sutrikdo tam tikrus psichologinius valgymą kontroliuojančius mechanizmus. Dabar jau žinoma, kad maisto produktų maistinė sudėtis (ypač angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekis) daro reikšmingą įtaką apetitą kontroliuojantiems mechanizmams. Pvz., vieną įprastų angliavandenių poreikių – veiksmingą ir greitą alkio malšinimą. Tad žmogus, vengiantis angliavandenių turinčio maisto, savo noru atsisako natūralios apetitą slopinančios priemonės. Įdomu, kad dietos laikymasis veikia tam tikrus smegenų cheminius junginius, ypač serotoniną. Šis poveikis stipresnis moterims nei vyrams. Kadangi manoma, jog serotoninas turi įtakos normaliai valgymo kontrolei bei maisto pasirinkimui, ši išvada verta dėmesio. Be to, ji suteikia galimą fiziologinį pagrindą prielaidai, kad šeimoje pasitaikę ar pavieniai depresijos atvejai padidina pavojų susirgti nervine bulimija, nes anomali smegenų serotonino funkcija turi įtakos depresijos vystymuisi. Kitaip sakant, atrodo, kad smegenų serotonino funkcijos anomalija gali padidinti pavojų susirgti nervine bulimija. Moterims dietos laikymasis gali dar sustiprinti šį pavojų.
FIZINIAI DIRBTINAI SUKELTO VĖMIMO PADARINIAI
Kaip jau buvo kalbėta, sergant nervine bulimija dažnai griebiamasi vėmimo. Jis taip pat pasitaiko ir tarp nervine anoreksija sergančiųjų. Dirbtinai sukelto vėmimo griebiasi maždaug vienas iš dešimties turinčių antsvorio ir persivalgančių žmonių, bet jie vemia ne reguliariai, o tik retkarčiais.
Nenuostabu, kad dirbtinai sukeltas vėmimas turi daug neigiamų fizinių padarinių, kurie pasireiškia dažnai ir jau kuris laikas vemiantiems žmonėms.
Neigiamas poveikis dantims. Ilgą laiką pasikartojantis vėmimas kenkia dantims: pamažu ardo emalį – daugiausia priekinių dantų vidinį paviršių. Dantų plombų jis neveikia, tad jos tampa pastebimesnės lyginant su pakitusiu dantų emaliu. Stomatologai lengvai atpažįsta šį erozijos atvejį ir įspėja jo priežastį. Emalio erozija yra negrįžtama, bet ne progresuojanti – kitaip tariant, nustojus vemti, ji liaujasi. Manoma, kad įprotis po vėmimo išskalauti burną tik dar labiau pagreitina, o ne sustabdo eroziją.
Seilių liaukų tinimas. Į burnos ertmę atsiveria seilių liaukos. Kai kuriems nuolat vemiantiems žmonėms šios liaukos pamažu ima tinti. Minėtas tinimas neskausmingas, bet gali sukelti didesnį seilių išsiskyrimą. Dažniausiai sutinsta paausinė liauka (ši liauka labiausiai paveikiama sergant kiaulyte) ir veidas tampa šiek tiek apvalesnis bei putlesnis. Žmonės, kuriems taip nutinka, mano, jog jų veidas yra „storas“ ir daro tą pačią išvadą apie visą kūną. Natūralu, kad tai dar labiau sustiprina jų susirūpinimą figūra ir svoriu bei įtvirtina valgymo problemą.
Seilių liaukų tinimas yra grįžtamasis reiškinys ir, pagerėjus valgymo įpročiams, pamažu išnyksta.
Gerklės pakenkimas. Daugumas žmonių sukelia sau vėmimą mechaniškai stimuliuodami springimo refleksą. Šis procesas gali būti ilgas, sunkus ir varginantis. Dėl to kartais pažeidžiamas gerklės paviršius ir į jį gali patekti infekcija. Neretai kenčiama nuo pasikartojančio gerklės skausmo ir užkimimo.
Stemplės pakenkimas. Kartais stiprus vėmimas gali baigtis stemplės (organo, jungiančio burnos ertmę su skrandžiu) sienelės plyšimu ir kraujavimu. Stemplės plyšimo tikimybė nedidelė, bet jei taip nutiktų, būtina skubi medicininė pagalba. Vos pastebėjus išvemtame turinyje gausesnių šviežio kraujo pėdsakų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Rankų pirštų pakenkimas. Dar vienas mechaninis priverstinio vėmimo poveikis būdingas tiems žmonėms, kurie sukelia springimo refleksą pirštais, – pirštų krumplių pakenkimai. Pirmiausia ant jų atsiranda įbrėžimų, vėliau susiformuoja randai – būdinga anomalija, kuri medicinos vadovėliuose yra žinoma kaip „Russell’o ženklai“. Šią anomaliją pirmasis aprašė profesorius G. Russell iš Londono savo klasikiniu tapusiame darbe apie nervinę anoreksiją.
Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas. Dažno vėmimo fiziologiniai padariniai gali būti ypač rimti tiems žmonėms, kurie stengiasi „išplauti“ skrandį, tol gerdami bei vemdami, kol išvemtame turinyje nelieka nė pėdsako maisto. Kūno skysčių ir elektrolitų (natrio, kalio ir kt.) pusiausvyros sutrikimas gali pasireikšti įvairiai. Didžiausią susirūpinimą keliantis elektrolitų pusiausvyros sutrikimas yra hipokalemija (sumažėjęs kalio kiekis), nes dėl jo gali sutrikti širdies ritmas.
Skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimo simptomai gali pasireikšti stipriu troškuliu, galvos svaigimu, skysčių sulaikymu, dėl to ima tinti kojos ir rankos, kankina silpnumas ir mieguistumas, raumenų traukuliai ir spazmai. Tačiau nors beveik pusei nervine bulimija sergančių žmonių būdingas vienoks ar kitoks skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, daugumai jų nepasireiškia jokie simptomai, o elektrolitų pusiausvyros sutrikimas yra lengvo pobūdžio. Svarbu pažymėti, kad šie simptomai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, todėl jų pasireiškimas nebūtinai liudija elektrolitų pusiausvyros sutrikimą.
Minėti elektrolitų pusiausvyros sutrikimai yra grįžtamojo pobūdžio ir nustojus vemti tuoj pat išnyksta. Labai retai juos tenka specialiai gydyti, šiuo atveju būtina gydyotjų priežiūra, pvz., nereikėtų gerti kalio papildų reguliariai neatliekant kraujo tyrimų.
Kai kurie žmonės vėmimui sukelti naudoja cheminius preparatus. Pvz., kad pasidarytų bloga, geria sūdytą vandenį. Taip elgtis ypač nepatartina, nes tai gali tapti dar viena elektrolitų pusiausvyros sutrikimo priežastimi. Kiti, kad galėtų išsivemti, vartoja be recepto parduodamus vaistus.
PIKTNAUDŽIAVIMO VIDURIUS LAISVINANČIAIS VAISTAIS PADARINIAI
Kaip jau minėta anksčiau, persivalgatys žmonės gali gerti vidurius laisvinančius vaistu norėdami pagerinti savo figūrą ar sumažinti svorį, nors šis būdas mažiau papiltęs nei vėmimas. Šiuos vaistus dažniausiai vartoja nervine bulimija sergantys žmonės. Kai kas geria milžiniškus vaistų kiekius – 50-100 tablečių vienu kartu. Nepaisant išgerto kiekio, vidurius laisvinantys vaistai mažai veikia kalorijų absorbavimą. Jų poveikis prasideda viršutinėje trakto dalyje, tuo tarpu kalorijos absorbuojamos aukščiau.
Vidurius laisvinantys vaistai tesukelia vandeningą viduriavimą, kurį lydi laikinas svorio sumažėjimas, atsiradęs vien dėl skysčių praradimo. Prarastas svoris beveik iš karto atsistato, kai tik organizmas gauna pakankamai skysčių. Nepaisant to, nervine bulimija sergantiems žmonėms net toks svorio praradimas suteikia pasitenkinimo. Jie tiki, jog tai yra išvengto kalorijų absorbavimo įrodymas. Kaip ir dirbtinai sukelto vėmimo atveju, kyla klausimas, kiek žmonių niekada nepradėtų piktnaudžiauti vidurius laisvinančiais vaistais, jei žinotų, kokie jie neveiksmingi.
Piktnaudžiavimas šiais vaistais, kaip ir vėmimas, sukelia daugybę skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimų, kurių simptomus jau apibūdinome. Ypač rizikuoja asmenys, vemiantys ir piktnaudžiajantys vaistais. Kai kurie vidurius laisvinantys vaistai, geriami didelėmis dozėmis ilgą laiką, gali visam laikui pažeisti virškinamojo trakto sienelę. Tačiau neigiami fiziniai padariniai dažniausiai yra grįžtamojo pobūdžio. Nuolat vartojus vidurius laisvinančius vaistus, o paskui liovusis tai daryti, skysčių pusiausvyrą galima atstatyti maždaug per savaitę. Suprantama, kad dėl to laikinai padidės svoris.
PIKTNAUDŽIAVIMO DIURETIKAIS FIZINIAI PADARINIAI
Kai kurie žmonės, norėdami pakeisti savo figūrą ir svorį, geria diuretikus (šlapimą varančius vaistus), kurie paprastai parduodami be recepto. Tačiau tai irgi daroma visiškai be reikalo, nes diuretikai visiškai neveikia kalorijų absorbcijos. Kaip ir vidurius laisvinantys vaistai, jie skatina skysčių netekimą, nes juos vartojant gaminasi daug šlapimo, todėl jų poveikis kūno svoriui yra trumpalaikis. Vartojami dideliais kiekiais, diuretikai gali sutrikdyti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, bet tai yra laikinas reiškinys. Be to, kurį laiką vartojus diuretikų, o paskui jų atsisakius, organizme gali laikinai kauptis skysčiai, kaip ir vidurius laisvinančių vaistų atveju. Žinoma, tokiu atveju nereikėtų vėl griebtis diuretikų, nes susidarys užburtas ratas.
POVEIKIS VAISINGUMUI IR NĖŠTUMUI
Iki šiol pastovaus persivalgymo padariniai vaisingumui ir nėštumui mažai tyrinėti. Žinoma, kad dietos laikymasis ir svorio netekimas susilpnina vaisingumą. Bet šis poveikis grįžtamasis (žiūrėti atskirą aprašymą). Paties pastovaus persivalgymo įtaka vaisingumui nebuvo tirta.
Vargu, ar pastovus persivalgymas daro įtaką nėštumo eigai ir baigčiai, nors kai nėščioji nutukusi, padidėja tokių komplikacijų, kaip aukštas kraujospūdis, pavojus. Tikėtina, kad pavojingiau yra laikytis griežtos dietos, vemti, piktnaudžiauti vidurius laisvinančiais vaistais ar diuretikais. Nustatyta, kad nervine anoreksija sergančios moterys nėštumo metu rizikuoja priaugti per mažai svorio ir gali pagimdyti nepakankamo svorio kūdikius. Taip pat gali nutikti ir kai kurioms nervine bulimija sergančioms būsimoms motinoms. Kaip rodo atlikti tyrimai, nervine bulimija sergančioms moterims gresia didesnė persileidimo tikimybė, tačiau šią išvadą dar reikia pagrįsti iki galo.
Valgymo sutrikimai 