Objektyviai gera išvaizda negarantuoja teigiamo kūno vaizdo taip pat, kaip prasta išvaizda nebūtinai lemia visą gyvenimą trunkantį pasibjaurėjimą savimi. Buvo apklausti keletas profesionalių modelių – tiek vyrų, tiek moterų – ką jie jaučia savo gražiam kūnui? Šie žmonės – prototipai tų, į kuriuos daugelis mūsų norime būti panašūs, tačiau kai kurie iš jų vis tiek buvo savikritiški. Jie nurodydavo specifines fizines savybes, kurios juos iš tiesų erzindavo. Jų atviri komentarai ir nusiskundimai atskleidė esminę tiesą apie tai, ką tvirtino anksčiau atliktas fizinės išvaizdos psichologijos tyrimas – kūno vaizdas mažai kuo susijęs su išore. Kūno vaizdas – psichikos būsena.
Dėl ko mes skundžiamės?
Kaip paplitusi neigiama kūno samprata? Kokios fizinės charakteristikos sukelia nepasitenkinimą nelaimingiems dėl savo išvaizdos žmonėms? 1985 m apklausus daugiau kaip 30 000 žmonių paaiškėjo, kad beveik dvi iš penkių moterų ir beveik vienas iš trijų vyrų teigė, kad nemėgsta savo išvaizdos visumos. Po daugiau kaip dešimtmečio tyrimas buvo pakartotas. Rezultatai parodė, kad 56 procentai moterų ir 43 procentai vyrų nepatenkinti savo išvaizdos visuma.
Taigi, nors moterys labiau linkusios turėti neigiamą kūno sampratą, vyrai taip pat nėra apsaugoti nuo tokio pobūdžio problemų. Žmonės klaidingai mano, kad tik moterys koncentruojasi ties neapykanta savo kūnui ir taip iš dalies yra todėl, kad moterys lengviau įvardina savo susirūpinimą kūnu. Toks elgesys „normalizuoja“ nepasitenkinimą ir padeda rasti bendraminčių. Vyrai tyliai kenčia jausdami, kad „tikras“ vyras neturėtų jaudintis dėl savo išvaizdos. Turėti kūno sampratos problemų reiškią grėsmę jų vyriškumui.
Kodėl moterys jaučia didesnį nepasitenkinimą savo kūnu lyginant su vyrais? Viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad iš esmės moterys labiau psichologiškai investuoja į savo fizinę išvaizdą, kuri yra artima jų savasties jausmui. Toks tapatinimas kyla todėl, kad visuomenė labiau užprogramuoja mergaites ir moteris asmeninę vertę sieti su fizinių patrauklumu. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad kuo daugiau žmogus investuoja į išvaizdą, tuo pažeidžiamesnė tampa jo neigiama kūno samprata ir is diena iš dienos vis labiau dėl to nerimauja.
Dėl ko skundžiasi žmonės, turintys neigiamą kūno sampratą? Kaip parodė tyrimai, labiausiai nemėgstami bruožai yra svoris ir svoriui jautrios apatinė bei vidurinė kūno dalys. Pvz., 66 procentai moterų ir 5 procentai vyrų yra nepatenkinti savo svoriu. Moterys labiausiai nusimena dėl savo storumo, vyrai tiek pat nerimauja ir dėl liesumo, ir dėl storumo. Sena patarlė „Niekada nebūsi nei pernelyg turtingas, nei pernelyg liesas“ ne visada tinka vyrų savijautai apibūdinti. Vadovaujantis suvokimu, kad kūno samprata yra daugiau psichikos, o ne kūno būsena, buvo nustatyta, kad tarp normalaus svorio žmonių pusė moterų ir ketvirtadalis vyrų iš tiesų manė turį antsvorio. Kūno visumos samprata ir savivertė labiau priklauso nuo to, ką žmonės mano apie savo svorį, o ne nuo to, ką rodo svarstyklės.
Maždaug trečdalis abiejų lyčių žmonių yra nepatenkinti viršutine kūno dalimi arba krūtinės sritimi. Mažiausiai nerimaujama dėl veido ir ūgio – savo nepasitenkinimą šiuo klausimu išsako mažiau nei 20 procentų vyrų ir moterų. Dauguma žmonių nemėgsta kažko konkretaus savo išvaizdoje. Apklausų duomenimis visiškas pasitenkinimas savimi yra labiau išimtis nei taisyklė. Svarbu dar ir tai, ar specifinis nepasitenkinimas negriauna pasitenkinimo savo išvaizdos visuma.
Išanalizavus poros dešimtmečių apklausų duomenis nustatyta, jog vertinant daugumą fizinių savybių ir išvaizdos visumą, kūno vaizdas progresyviai blogėja. Tai būdinga tiek vyrams, tiek moterims. Tačiau yra ir gera žinia – kūno sampratą galima pakeisti.
Ar jūsų kūno samprata išties svarbi?
Kūno sampratos problemos turi įtakos kitoms gyvenimiškoms problemoms. Toliau pateikiamos keletas didžiausių. Kiek jos artimos jums?
- Neigiama kūno samprata dažnai smukdo savivertę. Prasta savivertė – tai jausmas, kad esate nepilnavertis žmogus; tai reiškia, kad jums būdingas žemas savęs vertinimas tam tikrose ar daugumoje situacijų. Tyrimai patvirtina, kad maždaug trečdaliu – ketvirtadaliu savivertė yra susijusi su teigiama ar neigiama kūno samprata. Jei jums nepatinka jūsų kūnas, sunku pamėgti asmenį, kuris jame gyvena – save patį.
- Kūno samprata yra lyties identiteto (jautimosi vyro ar moterimi) dalis. Kai kurie žmonės mano, kad neturi fizinių savybių, būtinų jaustis išskirtinai vyrišku ar moterišku. Tai smukdo jų savęs kaip žmogaus suvokimo jausmą.
- Neigiama kūno samprata gali sukelti nerimą asmeniniuose santykiuose. Jei negalite suvokti savo išvaizdos, tuomet darote prielaidą, kad ir kitiems taip pat nepatinka jūsų išorė. Dėl to jaučiatės drovūs ir nepilnaverčiai kai kuriuose asmeniniuose santykiuose. Dažniausiai tai – santykiai su jūsų lyties atstovais, tačiau neretai pasitaiko problemų ir bendraujant su priešinga lytimi. Baimindamiesi, kad bendraujant viešai, kiti jus tyrinės ir atstums, jūs net galite pradėti vengti tokių situacijų, kuriose jaučiate, jog vertinama jūsų išvaizda. Tačiau jeigu nerizikuojate, nieko ir negaunate – nedalyvaudami tokiose situacijose prarandate dalį malonumų, neužmezgate naujų ryšių (pvz., atsisakote kvietimų į renginius)
- Jei jūsų fizinis drovumas pasireiškia ir jūsų seksualiniuose santykiuose, tai gali kelti grėsmę jūsų seksualiniam pasitenkinimui. Jei manote, kad apnuogintas jūsų kūnas yra baisus ir nepriimtinas, seksas gali kelti nerimą. Sekso tyrinėtojai ir terapeutai žino, kad viena iš seksualinių sunkumų priežasčių – savęs stebėjimas – drovus savo kūno stebėjimas sekso metu vietoj panirimo į jutiminę patirtį. Susitelkus ties nerimu dėl savo patrauklumo arba manevruojant ir slepiant kūną nuo partnerio žvilgsnio bei prisilietimų, seksas tampa sunkiai suvokiame, net vengtinu dalyku. Atliktas tyrimas apie kūno sampratą ir seksualumą parodė, kad į kūną susitelkusios moterys vidutiniškai 42 procentus kartų patyrė orgazmą, tuo metu mažiau dėl savo kūno drovios moterų – 73 procentus.
- Depresija ir neigiama kūno samprata dažnai yra susijusios tarpusavyje. Depresija gali lemti žmonių bjaurėjimąsi savo išvaizda ir atvirkščiai. Neigiamas savęs vertinimas ir kupinos nevilties, bejėgiškumo mintys apie savo išorę slegia. Savo ruožtu toks liūdesys gali įtraukti vis giliau į kūno savikritikos bedugnę. Gaunamas užburtas ratas.
- Neigiama kūno samprata gali sąlygoti valgymo sutrikimus. Ne tik neigiama, „fobiška riebalams“ kūno samprata lemia sutrikusį mitybos elgesį, bet ir valgymo sutrikimai kenkia kūno sampratai. Keisti neigiamą kūno sampratą būtina – tai viena iš būtinų sąlygų iveikti bei užkirsti kelią valgymo sutrikimams.
Parengta pagal dr. Thomas F. Cash „Teigiamos kūno sampratos kūrimo knyga“