BŪDINGI ASMENYBĖS BRUOŽAI
Persivalgymo problemos nuasmenina žmones. Tačiau nepaisant to nuo pastovaus persivalgymo problemų kenčiantys žmonės turi tam tikrų panašumų. Dažniausiai jie išryškėja dar gerokai prieš atsirandant valgymo problemai.
Savigarbos stoka
Nuo pastovaus persivalgymo kenčiantiems žmonėms dažnai būdingas nevisavertiškumo jausmas. Paprastai jis yra depresijos palydovas (praeina, kai išsisprendžia valgymo problema), bet taip pat gali būti ir pastovi asmenybės charakterio savybė. Kai kas teigia, kad nevisavertiškumo užuomazgų reikia ieškoti dar vaikystėje.
Perfekcionizmas
Kitas bendras ilgalaikis nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių bruožas – perfekcionizmas (tobulumo siekimas). Daugelis persivalgančiųjų yra linkę kelti sau pernelyg didelius reikalavimus. Perfekcionizmas turi tendenciją paveikti visas jų gyvenimo sritis, bet ypač akivaizdžiai jį išduoda sau keliami dietos tikslai. Šis bruožas, žinoma, turi teigiamą pusę: perfekcionistai gali ypatingai gerai pasirodyti, tarkim, darbe ar sporte. Tačiau labai svarbu, ar jų tikslai yra realūs. Jei ne, tuomet šie žmonės išgyvens pasikartojančias „nesėkmes“, net jei pagal daugelį vertinimo kriterijų pasirodys labai gerai. Tokios „nesėkmės“ gali pridaryti žalos, ypač jei žmogus jau ir taip yra linkęs save nuvertinti. Nepakankamos savigarbos ir perfekcionizmo samplaika ypač būdinga nuo pastovaus persivalgymo kenčiantiems žmonėms ir galbūt net prisideda prie jų problemos plėtojimosi.
Mąstymas pagal principą „viskas arba nieko“
Nuo pastovaus persivalgymo kenčiantiems žmonėms būdingas mąstymas pagal principą „viskas arba nieko“ (dichotominis mąstymas). Jie yra linkę visur įžvelgti tik juoda arba balta. Pvz., jie gali skirstyti dienas į geras arba blogas; kontroliuojamas arba nekontroliuojamas; traktuoti maistą kaip pavojingą ar saugų. Toks mąstymo būdas pradeda daryti įtaką mąstymui iš esmės – ne tik mintims apie valgymą. Jis dažnai siejamas su perfekcionizmu. Taigi persivalgantiems žmonėms egzaminų ar varžybų sėkmė reiškia būti pirmiems, o prastesnis rezultatas laikomas nesėkme.
Mąstymas pagal principą „viskas arba nieko“ skatina persivalgymo priepuolius, nes dėl jo žmonės po paprasčiausio nusižengimo dietos taisyklėms yra linkę prarasti kontrolės jausmą. Toks mąstymas taip pat skatina nusistatyti griežtus, labai apibrėžtus dietos laikymosi tikslus, o ne bendrąsias gaires.
Impulsyvumas
Vėliau išsiaiškinsime, kad tik nedidelei daliai nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių kyla sunkumų dėl alkoholio ar narkotikų. Gydytojai praktikai pastebėjo, kad kai kurie šių žmonių susiduria su kitokiomis – impulsų kontrolės problemomis. Pvz., jie gali būti šiek tiek patvirkę arba linkę į azartinius žaidimus. Profesorius Hubert Lacey iš Londono St. George ligoninės teigia, kad šie žmonės kenčia nuo „daugiaimpulsinio“ sutrikimo, o persivalgymo priepuoliai tėra vieną jo pasireiškimo formų.
Tyrime, kurio duomenys pateikti šioje lentelėje, dalyvavo moterys, atrinktos tiesiog iš bendruomenės. Kaip matyti iš šių duomenų, ir nuo persivalgymo sutrikimo, ir nuo nervinės bulimijos kenčiančioms moterims beveik nekyla impulsų kontrolės problemų. Problematiškiausias jų elgesys – rūkymas ir nagų kramtymas. Nepaisant to, profesoriaus H. Lacey teiginys, kad pasitaiko nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių žmonių, kuriems kyla bendrojo pobūdžio impulso kontrolės problemų, yra visiškai teisingas. Kadangi atrodo, kad dažnai taip elgiamasi norint sumažinti nerimą, gydymo eigoje turėtų būti skiepijami mažiau žalingi kovos su stresu įgūdžiai.
Ribinis asmenybės sutrikimas
Kai kurie mokslininkai kelia mintį, iš dalies sutampančią su „daugiaimpulsio“ sutrikimo prielaida, kad nuo persivalgymo sutrikimų kenčiantiems žmonėms dažnai pasitaiko ir „ribinis asmenybės sutrikimas“. Šio sutrikimo požymiai požymiai pateikiami lentelėje.
Minėta mintis problematiška mažiausiai dviem aspektais. Pirma, visa ribinio asmenybės sutrikimo prielaida yra kontraversiška. Antra, tam tikri ribinio asmenybės sutrikimo požymiai kai kurių žmonių elgesyje gali būti pastovaus persivalgymo padarinys. Šį požiūrį patvirtina stebėjimai: išsprendus valgymo problemą, ribinio asmenybės sutrikimo požymiai dažnai išnyksta. Tuo tarpu jei jie būtų esminis asmenybės sutrikimo ženklas, jie turėtų ir toliau išlikti akivaizdūs.
Nepaisant to, yra žmonių, kuriems iš tikrųjų būdingi daugelis šių bruožų. Atlikti tyrimai rodo, kad šiems pacientams reikia rimtesnio gydymo nei kitiems nuo valgymo problemų kenčiantiems žmonėms.
NĖŠTUMAS
„Labai bijau sverti daugiau nei 140 svarų (63,5 kg), nes žinau, kad bus sunku sublogti. Tikiuosi, kad maitinant kūdikį krūtimi, bus lengviau. Kadangi nereikia eiti į darbą, galiu intensyviai sportuoti. Trisdešimt kartų perplaukiu baseiną maždaug penkis kartus per savaitę, du kartus per savaitę treniruojuosi su svarmenimis, dažną vakarą važiuoju penkias mylias dviračiu. Taip pat lankau aerobiką.“
„Stengiuosi kontroliuoti valgymą, bet sekasi sunkiai. Po pačios sukelto vėmimo jaučiu didelę kaltę, nes niekada sau neatleisčiau, jei tai pakenktų kūdikiui. Džiaugiuosi bent tuo, kad lioviausi vartoti vidurius laisvinančius vaistus.“
„Jaudinuosi dėl savo valgymo problemos, nes ji daro įtaką mano santykiams su kūdikiu ir gebėjimui susidoroti su problemomis. Norčiau turėti tris vaikus, bet man nepatinka mintis, kad vėl pastosiu. Nebent tuomet jau būsiu įveikusi bulimiją.“
„Mano valgymo reikalai buvo susitvarkę. Kai tik sužinojau, kad laukiuosi, nustojau vemti ir gerti vidurius laisvinančius vaistus. Taip pat lioviausi persivalgyti. Tikrai labai stengiausi valgyti tik sveiką maistą. Tačiau kai kartą gydytojas, per apžiūrą palietęs mano pilvą, pasidomėjo: „Atsiprašau, kad taip ilgai užtrunku, bet negaliu nustatyti, kur čia kūdikis, o kur – jūs“, viskas pasikeitė. Žinojau, kad jis tik pajuokavo, bet mane tai labai nuliūdino. Parėjusi namo verkiau. Keletą dienų visiškai nieko nevalgiau. Ir kai vyro padedama vėl pradėjau valgyti, supratau, kad po valgio negaliu susilaikyti neišsivėmusi.“
Didžioji dalis nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių moterų yra vaisingo amžiau. Tačiau nepaisant to, labai mažai žinoma apie pastovaus persivalgymo poveikį nėštumui. Iki šiol daugiausiai buvo tirtos moterys, sergančios nervine bulimija. O nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančios nėščiosios kol kas apskritai nebuvo tirtos.
Atlikti tyrimai rodo, kad valgymo problemos paprastai sumažėja, kai moteris sužino, jog laukiasi. Troškimas nepakenkti vaisiui yra stiprus, ir kai kurioms moterims to visiškai pakanka, kad nepatirtų persivalgymo priepuolių nėštumo metu. Dirbtinai sukeliamo vėmimo rodiklis taip pat sumažėja. Be to, dauguma moterų nustoja piktnaudžiauti vidurius laisvinančiais vaistais. Įdomu, kad kaip ir visoms būsimoms mamoms, į persivalgymo priepuolius linkusioms moterims nėštumo metu atsirandu su maistu susijusių įgeidžių. Tai pastūmėja jas valgyti anksčiau vengtų produktų (pvz, ledų). O tai savo ruožtu gali paskatinti persivalgymo priepuolius.
„Nors aš iš tikrųjų norėjau kontroliuoti savo valgymą, buvo labai sunku, nes atrodė, kad kūnas pasikeitė. Pamėgau maistą, kurio paprastai niekada nevalgydavau. Retkarčiais nepajėgdavau atsispirti pagundai, tad jausdavau ypatingą kaltę.“
Nėštumo metu daug valgymo problemų kamuojamų moterų patiria tam tikrą atokvėpį nuo rūpesčių dėl išvaizdos ir svorio. Jų supratimu, jos daugiau nebėra dėl to atsakingos, nes išvaizdos ir svorio pasikeitimai yra neišvengiami. Tačiau būtent todėl kai kurios moterys atsisako bandymo kontroliuoti maisto suvartojimą ir persivalgo. Taip rizikuojama priaugti pernelyg dau svorio, o tai savo ruožtu padidina nėštumo komplikacijų pavojų. Be to, tai reiškia, kad po gimdymo reikės numesti daugiau svorio.
„Nėštumo metu vis tiek bandžiau kontroliuoti, ką valgau – visą laiką skaičiavau kalorijas ir stengiausi suvartoti ne daugiau kaip 1500 kalorijų per dieną. Kiekvieną dieną sportavau. Tačiau persivalgymo priepuoliai vis tiek reguliariai kartodavosi, nors širdies gilumoje nenorėjau pakenkti savo kūdikiui. Neišvengiau priepuolio netgi tą dieną, kai prasidėjo sąrėmiai.“
Kita vertus, nedidelė dalis nuo valgymo sutrikimų kenčiančių moterų ir besilaukdamos taip pat, o gal net labiau rūpinasi savo išvaizda bei svoriu. Jas gąsdina perspektyva, kad pasikeis jų figūra ir padidės svoris, tad su tuo bandoma kovoti. Užuot vėmus ir gėrus vidurius laisvinančius vaistus, mieliau laikomasi dietos ir labai daug sportuojama. Šiuo atveju svorio priaugama labai mažai arba visai nepriaugama, o tai kelia grėsmę, kad kūdikis gims nepakankamo svorio.
„Nuo gimdymo praėjo jau trys mėnesiai. Niekada nesijaučiau tokia išsekusi. Stengiuosi pabėgioti tris arba keturis kartus per savaitę ir darau daug pratimų pilvo raumenims stiprinti. Norėčiau numesti 15 svarų (6,8 kg), kad vėl galėčiau dėvėti rūbus, kurie man tiko iki gimdymo. Iki šiol visi mano bandymai laikytis dietos žlugdavo. Iš pradžių grįžusi namo labai kontroliavau savo valgymą, bet bėgant laikui persivalgymo priepuoliai vėl tapo mano gyvenimo kasdienybe.“
Po gimdymo viskas pasikeičia. Daugelis moterų supranta, kad bet koks pagerėjimas buvo laikinas ir kad pastovus persivalgymas sugrįžta. Apskritai nenuostabu, kad taip atsitinka, nes daugelis jų būna pasiryžusios susigrąžinti savo buvusį svorį kiek galima greičiau ir todėl beveik iš karto pradeda laikytis griežtos dietos. Tai jas ir pražudo, nes, kaip jau buvo minėta, laikantis griežtos dietos sustiprėja polinkis persivalgyti. O po gimdymo laikytis dietos ypač sunku. Kadangi vaikai dažniausiai maitinami krūtimi, psichologiškai sustiprėja poreikis valgyti. Be to, beveik visų moterų dienotvarkė neišvengiamai pasikeičia.
Parengta pagal dr. Ch. Fairburn „Kaip įveikti pastovų persivalgymą“
Valgymo sutrikimai 