Kaip įveikti pastovų persivalgymą: su pastoviu persivalgymu siejamos psichologinės ir socialinės problemos. III dalis

RŪPESČIAI DĖL IŠVAIZDOS IR SVORIO

Dauguma nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių perdėtai rūpinasi savo išvaizda ir svoriu. Nervine bulimija sergantys žmonės dėl to taip nerimauja, kad šios mintys užvaldo jų gyvenimą, o visa kita lieka ne taip svarbu. Dauguma trokšta numesti svorio. Ir beveik visiems kelia siaubą svorio priaugimas.

Tačiau įdomu, kad šis nerimas nebūtinai kyla anksčiau už valgymo problemą. Pastovų persivalgymą sukeliantys ir jį palaikantys veiksniai ne visuomet sutampa. Dietos laikymasis turi įtakos ir sutrikimų atsiradimui, ir jų eigai. Bet šiuo metu tvirtai žinome tik tai, kad susirūpinimas figūra ir svoriu skatina laikytis dietos bei nepanaikina su valgymo sutrikimais susijusių problemų.

„Mano pasitikėjimas savimi ir savęs vertinimas neatsiejami nuo minties, kad privalau būti fiziškai patraukli, t.y., plona. Kai priaugu svorio, nors ir pusę kilogramo, rizikuoju būti nepatraukli ir matau savo tamsią bei vienišą ateitį. Ši mintis man kelia neviltį, tad prisiverčiu valgyti kiek įmanoma mažiau.“

Ypač svarbu tampa svėrimasis. Dauguma sergančiųjų išgyvena tokius periodus, kai labai dažnai sveriasi, kartais daugybę kartų per dieną.

Kaip rodo pateikta diagrama, daugiau nei ketvirtadalis nervine bulimija sergančių moterų sveriasi mažiausiai kartą per dieną, kai tuo tarpu bendrojoje populiacijoje tai daro tik viena dvidešimtoji moterų dalis. Tačiau laikui bėgant dauguma sergančiųjų nusprendžia, kad taip dažnai sveris nepakenčiama. Tad visai liaujasi tai daryti. Tačiau net ir nesisverdamos vis tiek labai rūpinasi dėl savo svorio.

„Kankinuosi dėl savo svorio. Vis sveriuosi ir sveriuosi – kartais iki 15 kartų per dieną. Tačiau būna, kad taip šlykščiuosi savo kūnu, jog svarstyklėmis nesinaudoju ištisas savaites ar mėnesius.“

Nuo pastovaus persivalgymo kenčiantiems žmonėms rūpinimasis išvaizda yra lygiai toks pat svarbus, o gal net svarbesnis, nei rūpinimasis svoriu. Nepaisant to, kad niekas negali atstoti svarstyklių, imamasi įvairių būdų kontroliuoti savo išvaizdą. Reguliariai matuojama atskirų kūno dalių (dažniausiai šlaunų) apimtis arba vadovaujamasi drabužių dydžiu (pagal tai sprendžiama, priaugta svorio ar ne).

Gėdijimasis dėl savo išvaizdos gali trukdyti gyventi. Dauguma nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių vengia rodyti savo kūną aplinkiniams. Kartais net nenorima žiūrėti į save. Neinama maudytis ar atsisakoma atvirų vasarinių drabužių. Kai kurie sergantieji neleidžia namuose kabinti veidrodžių. Dažnai jų seksualinis gyvenimas nukenčia todėl, kad jie nenori būti liečiami. Kaip jūs galbūt žinote iš savo patirties, šiuos žmones retai ramina pagyrimas, kad jie gerai atrodo. Dauguma į tokio pobūdžio komentarus nereaguoja arba vertina juos neigiamai.

„Negaliu apsakyti, kaip aš nepatenkinta savo kūnu. Norėčiau dėvėti visiškai figūrą paslepiančius drabužius. Nekenčiu savo kūno, tad namie neturiu veidrodžių. Kad nematyčiau savęs, maudausi po dušu, o ne vonioje. Gerus trejus metus nebuvau drabužių parduotuvėje.“

„Daugeliu atvejų savimi pasitikiu, tačiau nekenčiu savo kūno ir negaliu į jį žiūrėti. Jaučiuosi išpurtusi, liūlanti ir milžiniška. Tai verčia mane persivalgyti. Mano vaikinas mane myli. Tai kodėl aš negaliu patikti sau?“

Jei pastebėjote ar patyrėte panašių rūpesčių dėl išvaizdos, žinote, kad šiandien jis viršija daugumos moterų vadinamąjį „normatyvinį nepasitenkinimą“ (susirūpinimo lygį bendrojoje populiacijoje), kaip tai įvardijo Jeilio universiteto mokslininkai. Pvz., jei maždaug viena iš dešimties moterų bendrojoje populiacijoje teigia, kad „jaučiasi stora“ nuolat, tai tarp sergančiųjų nervine bulimija tokių daugiau kaip pusė. Kraštutinis šio susirūpinimo pobūdis dar labiau stebina todėl, kad daugumos nervine bulimija sergančių moterų svoris yra normalus. O ką bekalbėti apie nervine anoreksija sergančiąsias, kurios sveria akivaizdžiai per mažai.

Nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės, ypač sveriantys daugiau negu reikia, taip pat rūpinasi savo išvaizda ir svoriu. Vargu ar tai keista, turint galvoje socialinį visuomenės spaudimą būti lieknu. Tačiau minėtų žmonių susirūpinimas svoriu yra kiek kitokio pobūdžio nei sergančiųjų nervine bulimija. Prisiminus šių žmonių svorį, nesunku suprasti, kad jiems nebūdingi kraštutinumai. Bet susirūpinimas ir jiems kelia problemų. Pvz., kaip ir sergantieji nervine bulimija, dauguma nutukusių nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių žmonių visaip stengiasi slėpti savo kūną. Jie taip pat gali vengti į save žiūrėti. O kai kurie tai daro su akivaizdžiu pasišlykštėjimu ir neapykanta.

Vis dėlto perdėtas rūpinimasis išvaizda ir svoriu ypatingai išryškėja nervinės bulimijos ir nervinės anoreksijos atvejais. Jis palaiko šiuos sutrikimus bei skatina laikytis dietos, dirbtinai sukelti vėmimą ar piktnaudžiauti vidurius laisvinančiais vaistais bei diuretikais. Be to, šį susirūpinimą dar labiau komplikuoja valgymo kontrolės praradimo momentai, todėl pagrindinis gydymo tikslas – padėti sergančiajam įveikti šį susirūpinimą.

POVEIKIS NUOTAIKAI IR TARPASMENINIAMS SANTYKIAMS

„Valgymo problema užvaldė visą mano gyvenimą. Dėl stiprių nuotaikos svyravimų netekau draugų. Nieko nepasakoju tėvams, nes jie niekada nesuprato mano išgyvenimų, nors mes ir artimi. Man stinga pasitikėjimo savimi. Esu baisiai nusiminusi ir susirūpinusi. Neturiu jėgų žiūrėti į kitus žmones.“

„Visas mano gyvenimas sukasi apie valgymą. Daugiau negaliu susikaupti darbui, ir tai jau atnešė neigiamų padarinių. Mano problema sukėlė kivirčų šeimoje. Nebesidžiaugiu dalydamasi maistu su šeima ar draugais. Tapau užsisklendusi ir linkusi į savistabą. Praradau pasitikėjimą savimi ir savigarbą. Nenoriu niekur eiti. Daugiau nebepatinku pati sau.“

Kaip jau žinote, gyvenimo kokybė prastėja, jei kenčiate nuo pastovaus persivalgymo, o ypač nuo nervinės bulimijos. Galite jaustis prislėgti ir demoralizuoti. Daugybė nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių gėdijasi savo silpnavališkumo ir jaučiasi kalti dėl slapukavimo bei apgaulės. Jie yra labai savikritiški. Kai kurie visai praranda viltį ir net bando žudytis.

Dažniausiai depresija, nors ir sunki, tėra antrinis simptomas, t.y., valgymo problemų išdava. Paprastai depresija praeina, jei žmogus atgauna valgymo kontrolę. Tačiau gali išlikti jausmas, kad esi niekam nereikalingas. Kai kuriems ligoniams, galbūt vienam iš dešimties, depresija nėra antrinė. Tokiais atvejais gali prireikti ją gydyti.

Be to, nuo pastovaus persivalgymo kenčiantys žmonės labiau linkę nerimauti. Kai kurie bando išvengti renginių, ypač jei jų metu reikia valgyti. Tai gali reikšti atsisakymą dalyvauti artimo draugo vestuvėse, mylimo pusbrolio mokyklos baigimo ceremonijoje ar vieno iš tėvų gimtadienyje. Visais atvejais įskaudinamos abi pusės: valgymo sutrikimų turintis žmogus ir jo draugai ar šeimos nariai. Be tokių baimių dažnai pasitaiko ir nuotaikų svyravimų. Tarp persivalgančiųjų nestinga irzlių ir linkusių pratrūkti pykčiu žmonių. Kai kurie kartais net žaloja save, kad tokiu būdu sumažintų įtampą. Gali kilti ir problemų dėl alkoholio bei narkotikų.

Blogiausiu atveju pastovus persivalgymas paveikia visas gyvenimo puses. Nieko nepasigailima. Jis pareikalauja tiek daug dėmesio ir pastangų, kad beveik niekam kitam nebelieka laiko. Netgi gali nutrūkti ryšiai su šeima ar draugais.

Gali kilti ir vaikų auginimo sunkumų. Nors šiuo metu mūsų žinios apie pastovaus persivalgymo poveikį vaikų auginimui remiasi tik problematiškiausiais atvejais, yra įrodymų, kad kai kuriems nervine bulimija sergantiems žmonėms nepatinka putli jų vaiko išvaizda ir jie stengiasi, kad šis sublogtų. Norėdami sumažinti persivalgymų pavojų, kai kurie žmonės riboja namie turimo maisto kiekį arba perka tik dietinį maistą. Abiem atvejais vaikai negauna pakankamai reikiamo maisto. Paaugę vaikai, ypač dukterys, gali būti skatinamos kartu su mamomis laikytis dietos. Nesunku numatyti, kad tokiu atveju jiems irgi gresia pastovus persivalgymas.

Kaip ir depresijos atveju, gydantis nuo pastovaus persivalgymo akivaizdžiai silpnėja arba visiškai išsisprendžia daug tarpasmeninių problemų. Vienas maloniausių aspektų padedant žmonėms įveikti persivalgymo problemas – stebėti, kaip šioms problemoms mažėjant žmogus palaipsniui atgauna gyvenimo džiaugsmą. Išnyksta depresija, įtampa ir irzlumas, lengviau sekasi susikaupti, sugrįžta seni pomėgiai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s