Persivalgymas kartais tėra tiesiog persivalgymas. Epizodiškas elgesys, kuris net besikartodamas nepaveikia gyvenimo kokybės. Tačiau dažniau pastovus persivalgymas susijęs su kitomis problemomis. Juk ir jūs skaitote šį tinklaraštį tik todėl, kad šios problemos jau pradėjo trukdyti jūsų ar jums artimo žmogaus sveikatai ir laimei. Panašių problemų ir pastovaus persivalgymo ryšys dažnai yra sudėtingas. Kai kurios problemos yra tiesioginė persivalgymo sutrikimų pasekmė, kitos – veikiau atsitiktinės ir neypatingai reikšmingos, o trečios iš tikrųjų skatina persivalgymo priepuolius. Būna ir dar painesnių atvejų, kai problemos ir kyla dėl pastovaus persivalgymo, ir jį skatina, t.y., tuo pačiu metu yra ir priežastis, ir pasekmė. Taigi tokiu atveju susidaro užburtas ratas, iš kurio sunku išsivaduoti.
Pastovus persivalgymas yra tarsi sukimasis ratu, galintis šiandienos pasėkmę paversti rytojaus priežastimi. Todėl išspręsti visas problemas ne visuomet reiškia tiesiogiai kontroliuoti persivalgymo priepuolius, tikintis, kad kitos problemos išnyks savaime.
Bandysime apibūdinti visas su pastoviu persivalgymu susijusias problemas ir išanalizuosime galimą jų įtaką pastoviam persivalgymui. Ieškant teisingiausio gydymo būdo, labai svarbu suprasti, kaip problemos gali sietis su pastoviu persivalgymu, ir nustatyti jų sudėtingumą (ar jos yra tik nerimą keliantys ar labai svarbūs sunkumai). Dabar aptarsime psichologines ir socialines problemas, vėlesniuose įrašuose nagrinėsim fizines problemas ir išsiaiškinkinsime, kaip šios ir kitos problemos gali pastūmėti į pastovų persivalgymą.
DIETOS LAIKYMASIS
Dauguma nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių taip pat laikosi ir dietos. Dieta iš tikrųjų yra geras pavyzdys, kodėl su pastoviu persivalgymu susijusias problemas sunku suskirstyti į priežastis ir pasekmes. Formuojantis persivalgymo sutrikimui, po persivalgymo priepuolio paprastai laikomasi dietos, bet dietos laikymasis tuo pačiu yra ir atsakas į ankstesnį priepuolį. Kaip pamatysime vėliau, yra svarių priežasčių manyti, kad problemos dėl persivalgymo priepuolių atsiradimui ir įsitvirtinimui didžiausią įtaką turi dietos laikymasis.
Persivalgymo epizodų lydimas dietos laikymasis – įprastas kenčiančių nuo valgymo sutrikimų žmonių valgymo modelis. Jis labiausiai krenta į akis nervinės bulimijos ir nervinės anoreksijos atvejais, nes sergant šiomis ligomis dietos laikomasi ekstremaliai ir nuolat. Esama tokių nuo šių valgymo sutrikimų kenčiančių žmonių, kurie tarp persivalgymo priepuolių valgo mažai arba apskritai nevalgo. Panašaus modelio laikosi ir žmonės, kenčiantys nuo pastovaus persivalgymo. Tačiau jų dietai nebūdingas kraštutinumas, ypač jeigu turi antsvorio. Taigi dietos laikomasi su pertrūkiais, o ne nuolat. Dažnai pasitaiko, kad kenčiant nuo pastovaus persivalgymo sutrikimos sėkmingos dietos tarpsnius, kurie kartais gali trukti mėnesių mėnesius, galiausiai keičia persivalgymo periodai. Todėl tokių žmonių kūno svoris gali smarkiai svyruoti.
Daugelis tai patyrusių žmonių daro klaidingą išvadą, kad dietos laikymasis yra paprasčiausias atsakas į persivalgymo priepuolius. Nors pastarieji, be abejonės, savo išvaizda bei svoriu itin besirūpinančius žmones skatina laikyties dietos, dauguma susiduriančiųjų su persivalgymo priepuolių sukeltomis problemomis prieš juos patirdami jau būna laikęsi dietos. Ir tiems, kurie griežtai laikosi dietos, ji bent iš dalies sukelia persivalgymo priepuolius.
Šis modelis gali neribotą laiką kartotis, o ciklas ilgus metus išlikti nepertrauktas.
Kadangi dietos laikymasis yra vienas pagrindinių persivalgymo priepuolius sukeliančių veiksnių, daugelio gydymo metodų tikslas – sumažinti polinkį laikytis dietos.
Trys dietos laikymosi būdai
Išskirsime tris būdingiausius dietos laikymosi būdus. Nuo pastovaus persivalgymo kenčiantys žmonės (ypač nervinės bulimijos atveju) yra linkę naudotis jais visais.
Vengimas valgyti. Yra žmonių, kurie tarp persivalgymo priepuolių visiškai nieko nevalgo. Kartais jie iš tikrųjų geba ištisas dienas nieko nevalgyti, t.y., badauti. Tačiau dažniausiai jie stengiasi kaip manoma ilgiau nevalgyti dienos metu – dažnai iki pat vakaro. Taip elgiasi maždaug vienas iš keturių sergančiųjų nervine bulimija, tačiau tik maždaug vienas iš dvidešimties nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių. Bendrojoje populiacijoje maždaug tik vienas iš šimto stengiasi nevalgyti visą dieną.
Bendro suvalgomo maisto kiekio ribojimas. Paprastai šiuo atveju stengiamasi suvartoti mažesnį kalorijų kiekį. Daugelis nervine bulimija sergančių žmonių nusistato griežtą ribą – 1000 arba 1200 kalorijų per dieną, t.y., gerokai mažiau nei reikia normaliai kasdienei egzistencijai. Yra žmonių, kurie sau kelia dar ekstremalesnius reikalavimus. Pvz., badaujant ir geriant daug skysčių per dieną suvartojama tik nuo 450 iki 800 kalorijų.
Tam tikro maisto vengimas. Nuo pastovaus persivalgymo kenčiantys žmonės gali vengti tam tikro, jų manymu, tukinančio maisto. Taip pat ir tokio, kuris praeityje tapo „paskutiniu lašu“ pastūmėjusiu juos į persivalgymo priepuolius. Dažnai toks maistas apibūdinamas kaip „uždraustas“, „blogas“ ar „pavojingas“. Kaip rodo tyrimai, tokios dietos laikosi maždaug viena iš penkių bendrosios populiacijos moterų. Tačiau šio būdo griebiasi trys ketvirtadaliai nervine bulimija sergančiųjų ir pusė nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių.
Vengiama paties įvairiausio maisto. Ypatingos dietos besilaikantys žmonės leidžia sau valgyti tik labai nedaug produktų iš tų, kurių gamintojai nepažymėjo „sveiko“ maisto ženklu.
Kiti dietos pavidalai. Dietos laikymasis pastaraisiais metais visuomenės akyse (ypač JAV) įgauna neigiamą atspalvį. Kampanijos prieš dietas netgi skelbia „Dieną be dietos“, o kai kuriose šalyse pripažinti, kad laikaisi dietos, tampa nebemadinga. Tad nenuostabu, kad kai kurie žmonės linkę vadinti dietą sveika mityba arba maisto ribojimą teisinti tuo, kad yra vegetarai ar alergiški kai kuriems produktams. Tačiau logiškai galvojant tenka pripažinti, kad bet koks maisto ribojimas, siekiant padaryti įtaką figūrai ar svoriui, turėtų būti laikomas dieta.
Dietos laikymosi padariniai
„Maistas yra užvaldęs kiekvieną mano gyvenimo minutę. Netgi mano sapnuose visas dėmesys nukreiptas į maistą.“
Svarbus dietos psichologinis padarinys – besilaikantįjį dietos nuolat persekioja mintys apie maistą ir valgymą. Yra žmonių, visiškai užvaldytų vienintelio dalyko, kurio jie stengiasi išvengt. Jie nebegali galvoti apie nieką kitą, išskyrus maistą ir valgymą. Jiems sunku imtis kasdienės, susikaupimo reikalaujančios veiklos, pvz. : skatyti ar kalbėti. Jie nepajėgia atlikti darbų, reikalaujančio bent minimalaus susikaupimo, pvz., žiūrėti televizorių. Nesvarbų, ką bedarytų, mintys apie maistą ir valgymą nuolat braunasi į galvą. Kaip rodo lentelė, sveikoms jaunoms moterims toks nuolatinis rūpestis beveik nebūdingas, bet jis stipriai ar vidutiniškai paveikia vieną iš keturių persivalgymo problemų turinčių moterų. Nesunku pastebėti, kaip šis nuolatinis rūpestis gali paveikti pasiryžimą laikytis dietos.
Griežta ir paprasta dieta
Pristatyti trys dietos laikymosi būdai yra kraštutiniai, t.y., dietos besilaikantis žmogus griežtai riboja, kiek, ką ir kada valgyti. Kai kurie nuo pastovaus persivalgymo kenčiantys žmonės, ypač sergantys nervine bulimija, laikosi itin griežtos dietos. Užuot kėlę sau bendro pobūdžio siekius, šie žmonės renkasi lanai konkretų tikslą ir jaučiasi nusivylę, jei nepavyksta jo pasiekti. Paprastos dietos besilaikantys žmonės nori suvartoti, tarkim, mažiau nei 1500 kcal per dieną. Tikėtina, kad jie jausis patenkinti, jei daugelį dienų paeiliui pasieks užsibrėžtą tikslą. Tuo tarpu griežtos dietos besilaikantieji, atvirkščiai, mano privalantys skrupulingai siekti šio tikslo ir, jei suvalgo daugiau negu leidžia jų „taisyklės“, jaučiasi nusikaltę.
Jei dieta yra ir griežta, ir kraštutinė (nustatanti labai konkrečius dietos tikslus, kurie reikalauja didelio susivaldymo), nuolatinės „nesėkmės“ yra neišvengiamos. O tai ardo nusitovėjusią tvarką. Dar blogiau – šie nepasisekimai skatina persivalgymo priepuolius. Paprastai nesugebėję pasiekti tikslo griežtos dietos besilaikantys žmonės laikinai liaujasi laikęsi dietos ir persivalgo. Dietos laikymosi taisyklių sulaužymas ir minėta reakcija būdinga daugeliui nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių. Apie tokį mąstymo principą „viskas arba nieko“, dar vadinamą dichotominiu mąstymu dar kalbėsime plačiau.
Taigi griežtomis taisyklėmis apibrėžta dieta dažnai įtvirta persivalgymo priepuolių ir dietos laikymosi ciklą (tuo labiau, kad jie skatina vieni kitus). Tačiau svarbu suprasti, kad į šį užburtą ratą patenka ne visi nuo pastovaus persivalgymo kenčiantys žmonės, o tik tie, kurie pasirenka griežtas dietos taisykles.
PERSIVALGYMAS PLAČIĄJA PRASME
Įdomu, kad nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių žmonių bendrieji valgymo įpročiai šiek tiek skiriasi nuo ką tik apibūdinto dietos laikymosi-persivalgymo priepuolių modelio. Jei nervine bulimija sergantieji priklauso „viską valgančių“ arba „nieko nevalgančių“ žmonių kategorijai, tai kenčiantiejie nuo pastovaus persivalgymo sutrikimo be pavienių persivalgymo priepuolių dar gali persivalgyti ir plačiąja prasme. Buvo nustatyta, kad nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės vienu prisėdimu suvalgo neįprastai daug maisto ir taip pat be saiko užkandžiauja. Taigi atrodo, kad esant persivalgymo sutrikimui gali vyrauti ir bendra tendencija persivalgyti, ir specifinis polinkis į persivalgymo priepuolius.
Bus daugiau.
Parengta pagal dr. Ch. Fairburn „Kaip įveikti pastovų persivalgymą“
Valgymo sutrikimai 