Kaip įveikti pastovų persivalgymą: ar visi persivalgymo priepuoliai vienodi? Kaip jie prasideda ir baigiasi?

Ne tik skirtingų žmonių, bet ir to paties asmens persivalgymo priepuoliai būna labai įvairūs. Daugelis sergančiųjų teigia patyrę daugiau nei vieno tipo persivalgymo priepuolių, nors kai kurie jų ir neatitinka objektyvaus persivalgymo priepuolio apibrėžimo. Štai kaip viena pacientė suskirstė savo persivalgymo priepuolius:

Visiško persivalgymo priepuoliai

„Valgau ir valgau, paprastai labai greitai, nejausdama jokio malonuimo, išskyrus pradinį skonio teikiamą pasitenkinimą, kuris vis tiek sumišęs su kaltės jausmu. Dažniausiai valgau pasislėpusi ir toje pačioje vietoje: namuose – savo virtuvėje, koledže – savo kambaryje. Valgau tol, kol fiziškai daugiau nebegaliu. Valgymo metu ar po jo paprastai vartoju vidurius laisvinančius vaistus, o tai dar labiau sustiprina panikos ir kaltės jausmą. Iš karto po to būnu tokia fiziškai „išsipūtusi“, kad emocijos atbunka, bet vėliau jaučiuosi siaubingai.“

Dalininio persivalgymo priepuoliai

„Paprastai priepuoliai ištinka vėlų vakarą ir yra panašūs į visiško persivalgymo priepuolius. Vienoje vietoje, greitai ir be didelio džiaugsmo, bet ir be didelės panikos, suvalgau maistą. Tai dažnai beveik nevalinga reakcija į vienokią ar kitokia situaciją. Šiuo atveju galiu liautis valgiusi.“

Lėtiniai persivalgymo priepuoliai

„Dažniausiai jie užklumpa mane namie, ne koledže. Iš anksto galiu juos numatyti. Valandėlę galiu su jais kovoti, bet po kurio laiko pasiduodu ir beveik patiriu malonumą. Be abejonės, tuo metu jaučiu atlėgstančią įtampą, nes nebereikia daugiau jaudintis. Iš tikrųjų man patinka šie persivalgymai, bent jau jų pradžia. Pasirenku maistą, kurį mėgstu ir kurio paprastai neleidžiu sau valgyti arba valgau ribotais kiekiais. Galiu skirti laiko maistui gaminti. Kažkuriuo momentu mane pritrenkia mintis, kokia kvaila esu ir kiek daug priaugsiu svorio (ne kokia esu besotė), paskui užplūsta dar didesnė kaltė, bet vis tiek jaučiu neįveikiamą potraukį toliau valgyti.“

Kai kurioms žmonių grupėms būdingi saviti persivalgymai. Pvz., nervine anoreksija sergančius žmones dažniausiai ištinka lengvi, subjektyvūs persivalgymo priepuoliais, bet su objektyviems persivalgymo priepuoliams būdingu nerimu ir kontrolės praradimo jausmu. Žmonių, turinčių ryškų antsvorį, persivalgymo priepuolių pradžią ir pabaigą apskritai sunku apibrėžti. Priepuoliai būna ilgesni nei nervinės bulimijos atveju ir gali užsitęsti beveik visą dieną. Nors valgoma lėčiau ir ne taip desperatiškai, vis dėlto suvalgomi išties dideli maisto kiekiai ir kuriam laikui prarandamas kontrolės jausmas. Be to, patiriami panašūs kaltės bei gėdos jausmai ir slapukaujama.

Prieš ir po: kaip prasideda ir baigiasi persivalgymo priepuoliai?

Jei persivalgote ar bandote suprasti šį nerimą keliantį kito žmogaus elgesį, greičiausiai jaučiatės sutrikę dėl to, kad persivalgymo priepuoliai nesiliauja. Kodėl tai, kas jums sukelia pasišlykštėjimo ir gėdos jausmą, nuolat kartojasi? Kas apskritai lemia persivalgymo priepuolių atsiradimą ir eigą, dar aptarsime, tačiau ne mažiau svarbios yra ir tiesioginės atskirų persivalgymo priepuolių priežastys. Kokiomis aplinkybėmis gali prasidėti persivalgymo priepuoliai?

Persivalgymo priepuolių priežastys

Persivalgymo priepuolius sukelia daugybė dalykų. 1982 m. Australijoje atliktas tyrimas pateikė iš esmės nesugretinamų priežasčių sąrašą:

Nemalonūs jausmai

„Persivalgymo priepuoliai prasideda, kai esu pavargusi, prislėgta arba tiesiog nusiminusi. Tampu įsitempusi, pasiduodu panikai ir pajuntu didžiulį alkį. Stengiuosi nuslopinti norą valgyti, bet jis vis stiprėja ir stiprėja. Vienintelis man žinomas būdas išsivaduoti iš šių jausmų – persivalgyti. Tai sunaikina viską, kas mane liūdina. Tik gaila, kad atsipalaidavimą keičia persisotinimas, kaltė ir išsekimas.“

Persivalgymo priepuolius gali sukelti patys įvairiausi nemalonūs jausmai. Ypatingai ryškus stimulas – prislėgta nuotaika. Kitos emocinės priežastys: įtampa, beviltiškumas, vienišumas, nuobodulys, irzlumas ir pyktis.

Storumo jausmas. Jis paprastai būdingas savo figūra besirūpinantiems žmonėms ir itin neigiamai veikia jų nuotaiką. O tai gali tapti persivalgymo priepuolių priežastimi.

Svorio priaugimas. Dauguma žmonių, kurie rūpinasi savo svoriu, skausmingai reaguoja į bet kokį jo padidėjimą. Net ir nežymus svorio padidėjimas gali pagreitinti neigiamą reakciją. Persivalgyt linkusiems žmonėms gali pakakti vieno postūmio, kad visos pastangos kontroliuoti valgymą baigtųsi persivalgymo priepuoliu.

Dietos laikymasis ir su tuo susijęs alkis

„Poreikis persivalgyti dažniausiai prasideda įpusėjus „normaliai“ dienai, t.y., dienai, kai stengiuosi nevalgyti. Po pietų mano mintys pradeda suktis apie maistą, kol galop apie 16:00 val. nepajėgiu galvoti apie nieką kitą. Taigi išeinu iš darbo ir skubu į parduotuvę. Mane neabejotinai gena alkio jausmas. Jei esu alkana, užuot truputį užvalgiusi ir numalšinusi alkio jausmą, šlamščiu viską, kas tik papuola po ranka. Tarsi turėčiau išmėginti visus skonius – netgi maisto, kurio nemėgstu.“

Daugelis nuo persivalgymo priepuolių kenčiančių žmonių tarp priepuolių valgo mažai. Toks savęs marinimas badu gali turėti daug nepageidaujamų padarinių. Jei valgoma per mažai, tai baigiasi fiziologiniu ir psichologiniu postūmiu valgyti. O kartą pradėję į persivalgymo priepuolius linkę žmonės sunkiai sugeba sustot.

Dietos taisyklių sulaužymas. Dauguma nuo persivalgymo priepuolių kenčiančių žmonių laikosi dietos, kuriai paprastai būdingi saviti bruožai. Pvz., jie dažnai nusistato sau griežtas taisykles, kada ir kiek turėtų suvalgyti. Be to, gali griežtai apsibrėžti, ką valgyti ir ko atsisakyti kaip „storinančio“ maisto. Dietos taisyklių sulaužymas paprastai padidina persivalgymo priepuolių tikimybę.

Dienotvarkės nebuvimas. Panašu, kad nesuplanuota diena daro įtaką polinkiui persivalgyti, o nusistovėjusi tvarka nuo to apsaugo. Planavimo stoką taip pat gali lydėti nuobodulys – viena nemaloniausių nuotaikų, kuri paskatina persivalgymo priepuolius.

Buvimas vienumoje. Kaip jau minėta, persivalgymo priepuoliai beveik visada vyksta slapčiomis. Vos tik labiau į persivalgymo priepuolius linkę žmonės lieka vieni namuose, išauga pavojus, nes išnyksta socialiniai apribojimai. O jei tokie žmonės dar ir vieniši, pavojus dar didesnis.

Priešmenstruacinė įtampa. Kai kurios moterys teigia, kad joms ypač sunku kontroliuoti valgymą likus kelioms dienoms iki menstruacijų pradžios. Tai gali būti reakcija į nemalonius fizinius pojūčius (pvz., pilvo išsipūtimą, skysčių kaupimą) ar neigiamas nuotaikas (pvz., prislėgtumą, irzlumą).

Alkoholio vartojimas. Kai kurie žmonės pastebėjo, kad alkoholis skatina persivalgymo priepuolius. Taip nutinka dėl daugelio priežasčių. Alkoholis mažina gebėjimą atsispirti spontaniškiems troškimams ir tuo pačiu paskatina sulaužyti dietos taisykles. Pvz., pasiryžimo apsiriboti salotomis po keleto gėrimo taurių galima be vargo atsisakyti ir suvalgyti net keletą patiekalų. Be to, alkoholis silpnina gebėjimą sveikai mąstyti, ir žmonės neįvertina to, kaip blogai jausis sulaužę dietos taisykles. Kai kurie žmonės išgėrę alkoholio jaučiasi prislėgti, o tuomet persivalgymo priepuolių pavojus dar padidėja.

Padariniai

„Po persivalgymo priepuolių jaučiuosi išsigandusi ir pikta. Mane vis labiau užvaldo baimė. Bijau net pagalvoti, kiek svorio priaugsiu. Be to, pykstu ant savęs, kad vėl leidau sau taip elgtis. Persivalgymo priepuoliai verčia mane neapkęsti savęs.“

Po paprasto persivalgymo dauguma žmonių arba susitaiko su tokiu epizodu kaip su silpnybe („bloga, bet malonia“), arba jaučia kaltę (iš tikrųjų gailisi). Jie gali nuspręsti tokį elgesį kompensuoti mažiau valgydami arba galbūt daugiau sportuodami, tačiau savęs kaltinimai ir kompensacinis elgesys tuo ir baigiasi.

Persivalgymo priepuolių padariniai yra visiškai kitokie. Nuo jų kenčiantys žmonės gali teigti, kad juos apima betarpiški, tačiau laikini teigiami jausmai. Pvz., jie gali jausti palengvėjimą. Dingsta alkio ir nesotumo potyriai, taip pat persivalgymo priepuolį paskatinę prislėgta nuotaika ir nerimas. Bet šiuos teigiamus jausmus labai greitai pakeičia gėda, pasišlykštėjimas ir kaltė. Nuotaika subjūra – netenkama vilties kontroliuoti persivalgymo priepuolius. Dažnai taip pat jaučiama įtampa, nes užvaldo baimė priaugti svorio. Neigiamus jausmus gali sunaikinti fiziniai persivalgymo priepuolių padariniai, ypač dažnai pasitaikantys nuovargis ir pilvo skausmai. Baimė priaaugti svorio kartais būna tokia stipri, kad priverčia kai kuriuos žmones griebtis ekstremalių kompensacinių priemonių. Būtent kompensacinis elgesys iš dalies ir skiria persivalgymo priepuolių kamuojamus žmones nuo patiriančių paprastą persivalgymą. Tačiau plačiau apie tai pakalbėsime jau kituose įrašuose.

Parengta pagal dr. Ch. Fairburn „Kaip įveikti pastovų persivalgymą“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s