Kodėl kaskart, kai bandote sumesti svorio, svarstyklių rodyklė žemyn ima slinkti vis lėčiau, tuomet visai sustoja, o galiausiai ima kilti viršun, nors jūs vis dar laikotės tokio pat mitybos plano? Ši bemaž universali reakcija yra puikiai pažįstama visiems, kurie bandė sulieknėti. Jūs manote: „Aš kažką darau ne taip. Privalau griežčiau save suimti, kad numečiau dar svorio ar bent jau nepriaugčiau“. Kai svoris stabilizuojasi, jūs pykstate ir klausiate savęs: „Iš kur ir kodėl atsirado šie sunkumai?“. Pastangos daugiau nebeduoda pageidaujamo rezultato, prasideda piknaudžiavimas maistu ir svoris labai greitai sugrįžta.
Žmogaus kūnas sugeba prisitaikyti tiek prie gaunamos energijos (maisto) pertekliaus, tiek prie jos trūkumo. Keletas tyrimo parodė, kad kūno svorį apibrėžia ne tik maitinimosi įpročiai, tačiau ir genetina. Tų žmonių, kurie nebando kontroliuoti savo kūno masės ir sudėjimo, svoris išlieka stebinančiai stabilus. Šie trys ką tik paminėti faktoriai leido apibrėžti „pusiausvyros tašką“ – tašką, kuriame organizmas bando išlaikyti svorį stabilų. Pvz., kitas toks pusiausvyros taškas yra kūno temperatūra – jei temperatūra yra žymiai daugiau ar mažiau nei 37 laipsniai (dėl infekcijos ar sušalimo), organizmas randa daugybę būdų vėl grįžti ir likti normalios temperatūros.
Kūno svorio suvokimas remiantis pusiausvyros tašku
Kiekvienas asmuo turi genetiškai apibrėžtą pusiausvyros tašką savo suaugusio kūno svoriui. Jei svoris pradeda augti, vadinasi, sulėtėjo medžiagų apykaita (greitis, kuriuo naudojamos kalorijos) arba žmogus pradėjo piknaudžiauti maistu, todėl perteklinė energija nėra išvaistoma. Tokiu atveju svorį grąžinti į jo pusiausvyros tašką yra sąlyginai nesudėtinga. Tačiau bandymai pasiekti žemesnę nei pusiausvyros taškas ribą turi priešingą efektą. Medžiagų apykaita lėtėja ir dėl maisto trūkumo ar pernelyg intensyvaus fizinio krūvio. Tai sulėtina svorio kritimą, tuomet jis stabilizuojasi ar net pradeda augti nuo labai mažų maisto kiekių. Šitaip jūsų kūnas bando išsaugoti svorį stabilų.
Numesto svorio išlaikymas
Šie mechanizmai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės gali išlaikyti numestą svorį besilaikydami tam tikro mitybos plano. Tikėtina, kad tie, kurie sugeba išlaikyti mažesnį svorį, buvo virš savo pusiausvyros taško prieš pradėdami laikytis dietos. Jie numetė svorį iki savo pusiausvyros taško ir todėl tokio svorio išlaikymas nereikalauja didelių pastangų ar savęs varžymo.
Tačiau jei dietos pradeda laikytis tie, kurie jau dabar yra savo pusiausvyros taške, betsveria daugiau nei „vidutinis“ svoris, tegauna lėtėjančią medžiagų apykaitą ir greitą svorio prieaugį vos nuo kelių papildomų kalorijų, nes kūnas bando išsaugoti savo fiziškai normalų, tačiau kultūroje „per didelį“ svorį. Jūsų pusiausvyros taškui, priešingai nei smegenims, nerūpi vyraujanti mada. Jūs galite sakyti, kad sverti 70 kg yra daugiau nei jūs norėtumėte, daugiau nei ūgio ir svorio lentelės jums rekomenduoja ir netgi daugiau nei jūsų šeimos gydytojas jums liepia sverti. Tačiau toks svoris gali būti būtent toks, kokio ių jūsų reikalauja genetika. Taip atsiranda konfliktas. Šiais laikas manekenės yra maždaug 23% lieknesnės nei vidutinė Šiaurės Amerikos moteris. Ir tik labai mažai populiacijos daliai toks svoris yra normalus. Likusieji iš mūsų kovoja mūšyje, kurio neįmanoma laimėti.
Pusiausvyros taško nustatymas
Viena iš problemų, su kuria susiduria pusiausvyros taško sąvoka, yra ta, kad negalima tiksliai jo nustatyti. Jūs negalite sakyti, kad jūsų pusiausvyros taškas yra 65 kg. Jūs galite tik numanyti, kad esate pusiausvyros taške, jei valgote normaliai ir reguliariai, tačiau saikingai, sportuojate daugiau kaip metus, o svoris nesikeičia. Nustatyta, kad pakankamai ilgai nesilaikant dietų ir pasitikint savo medžiagų apykaita, svoris grįžta į tą, kuris yra jūsų organizmui patogiausias, t.y., normalus jums. Žinoma, tai tinka tik suaugusiems. Ši sąvoka negali būti taikoma tol, kol nesustoja augimas. Kitą prielaidą galima padaryti pažvelgus į savo šeimą. Kokio sudėjimo yra jūsų tėvai, jų broliai, seserys ir tėvai? Ignoruokite vyraujančią madą ir leiskite sau būti būtent tokio sudėjimo, kokį jums genetiškai užprogramavo jūsų šeima.
Kol kas vis dar ginčijamasi, ar pusiausvyros taškas gali keistis. Nėštumas, pvz., padidina riebalų kiekį kūne, t.y., priaugtas svoris yra ne tik vaisius gimdoje. Ši sritis vis dar tyrinėjama, aiškinamasi, kodėl kai kurios moterys labai greitai pasiekia savo pirešnėštuminį svorį iškart po gimdymo, o kitoms to padaryti taip ir nebepavyksta. Kai kurie mokslininkai teigia, kad tokie faktoriai, kaip nuolatinis dietų laikymasis ar tam tikri vaistai visam laikui padidina pusiausvyros tašką, t.y, jūsų kūnui reikalingas naujas didesnis natūralus svoris. Kiti teigia, jog tokiu atveju jūs esate „nenatūraliai aukščiau pusiausvyros taško“ ir sugrįžite į savo natūralų svorį laikui bėgant, jei maitinsitės normaliai. Taigi, turime daugiau klausimų nei atsakymų
Esate sveiko svorio
Ką tai reiškia? Ar tai reiškia, kad niekada nebūsite lieknas? Ar tai, kad nesvarbu, ką valgysite, niekuomet nepriaugsite svorio? Jūs galite numesti svorio; jūs galite priaugti svorio. Tačiau pusiausvyros taško esmė yra ta, kad kuo toliau jūs nuo jo tolsite, tuo sunkiau bus tai tęsti ir jūsų kūnas bandys jus grąžinti į natūralų svorį. Jei leisite savo svoriui išlikti stabiliam jo pusiausvyros taške, būsite kur kas sveikesni ir laimingesni, nei užstrigę dietų ir svorio augimo rate.
Tai reiškia, kad jūs turite priimti savo svorį taip, kaip priimate ūgį. Kaip genai lemia, jog žmonės būna žemi, vidutinio ūgio arba aukšti, lygiai taip pat jie nustato, ar būsite smulkaus, vidutinio ar stambaus sudėjimo. Yra daugybė smagesnės veiklos nei kalorijų skaičiavimas, dietinio maisto valgymas ar sportas tik todėl, kad norisi numesti svorio. Rinkitės veiklą, kuri suteikia jums efektyvumo jausmą ir pakelia savivertę. Dabar yra pats tinkamiausias laikas išpildyti savo troškimus, norus ir siekius.
Apibendrinant galima pasakyti, kad yra ir gera, ir bloga žinia. Gera yra ta, kad jūs turite liautis save teisti už tai, kad esate bevalis ar tinginys, nes nesugebėjote išlaikyti numesto svorio. Bloga žinia yra ta, kad mes gyvename kultūroje, kur aukščiausia vertybe kartais laikomas lieknas kūnas. Mums reikia išmokti priimti save ir kitus neatsižvelgiant į tai, koks jų svoris, ir parodyti visuomenei, kad „lieknesnis“ nereiškia „laimingesnis“ ar „protingesnis“.
Parengta remiantis National Eating Disorder Information Centre
super, Inga!
Inga ačiū, kad nuraminai, jau buvau pradėjus dėti pastangas ir ieškot priežasčių, dabar daug ramiau. Daugiau tokių straipsnių.
Sveiki žodžiai!
Straipsnis pačiu laiku perskaitytas, nes prieš keletą dienų susimąsčiau apie dietas. Aš nesilaikydama jokių dietų, žūtbūtinio svorio metimo buvau žymiai lieknesnė nei dabar. O ką man davė nuolatinis laikymasis dietų – persivalgymo – dietų – persivalgymo ratas? Nežmonišką stresą, daugybę kompleksų ir patį didžiausią svorį, kokį kada esu turėjusi.