Valgymo sutrikimai. Kas tai?

Manau, jog reikėtų pradėti nuo pirminių sąvokų apibrėžimo. Noriu pastebėt, jog kiekvieno sergančiojo atvejis yra individualus, t.y., gali pasireikšti ne visi ligai būdingi simptomai arba iškart susimaišyti kelių sutrikimų požymiai, tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo neserga. Žemiau pateikiamos sąvokos tėra orientyras, padėsiantis susigaudyti, koks santykis su maistu ir kūnu yra ligotas. Bendriausia prasme, valgymo sutrikimai  – bet koks elgesys ir/ar požiūris, liudijantis, kad svorio mažinimas, dietos laikymasis ir/ar maistas tampa centriniais dalykais gyvenime.

Nervinė anoreksija – tai valgymo sutrikimas, kai žmogus sąmoningai mažina ir /ar palaiko mažą kūno svorį. Sutrikimas diagnozuojamas, kai:

  • kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti arba KMI (svoris kg / ūgio m2) yra 17,5 arba mažesnis (vyresniems nei 16 m.);
  • asmuo sąmoningai mažina svorį, vengdamas „storinančio maisto“ (badauja, naudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja);
  • baimė sustorėti nuolat išlieka kaip įkyri pervertinimo idėja ir asmuo sau nusistato žemą kūno svorio slenkstį;
  • moterims dingsta mėnesinės, vyrams sumažėja seksualinis potraukis ir susilpnėja potencija;
  • jei sutrikimas prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, sulėtėja arba sustoja brendimas.

Nervinės anoreksijos grėsmės signalai:

  • ryškus svorio kritimas;
  • nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, maisto riebumu ir dietomis;
  • tam tikro maisto atsisakymas – ypač turinčio daugiau kalorijų (pvz., angliavandenių ar riebalų);
  • dažni komentarai apie savo „storumą“ ar „viršsvorį“, nepaisant krintančio svorio;
  • nerimas dėl galimo svorio priaugimo ir buvimo „storu“;
  • alkio neigimas;
  • mitybos ritualų susidarymas (pvz., maistas valgomas tam tikra tvarka, ilgai kramtoma, maistas perdėliojamas lėkštėje ir t.t.);
  • nuolatinis situacijų, susijusių su maistu, vengimas;
  • sekinantis, nelankstus sportavimo režimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu „sudeginti“ suvartotas kalorijas;
  • atsiribojimas nuo draugų ir mėgiamos veiklos.

Faktai:

  • 81 – 95 % sergančiųjų sudaro moterys ir mergaitės;
  • viena iš dažniausių psichiatrinių diagnozių jaunų moterų tarpe;
  • 5 – 20 % sergančiųjų anoreksija mirs. Kuo ilgiau žmogus serga, tuo didesnė tikimybė, kad jis mirs. Mirties priežastys somatinės (visiškai išsekus sustoja širdis) arba savižudybė;
  • vienas iš didžiausių mirtingumo procentų tarp visų psichiatrinių ligų;
  • apie 70 % sergančių anoreksija atstato svorį per 6 mėnesius nuo gydymo pradžios;
  • 15 – 25 %  besigydžiusiųjų atkrenta; dalis pastarųjų miršta nuo ligos komplikacijų – aritmijų, oportunistinių infekcijų, nusižudo, miršta nuo išsekimo;
  • 15 – 25 % sergančiųjų būdinga lėtinė ligos forma.

Nervinė bulimija – tai valgymo sutrikimas, pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir po jų sekančiu kompensaciniu elgesiu (dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinančių vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, badavimas, dieta, intensyvus sportas). Ryškus išskirtinis susirūpinimas dėl kūno svorio. Nervinė bulimija diagnozuojama, kai:

  • pasireiškia nuolatinis susirūpinimas valgymu ir nenugalimas potraukis valgyti. Būdingi persivalgymo epizodai, kai asmuo visiškai nebegali savęs kontroliuoti ir per trumpą laiką suvalgomas didelis maisto kiekis;
  • sergantysis stengiasi priešintis “storinančiam” persivalgymo poveikiui (sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurius laisvinančiais preparatais, badauja, vartoja vaistus: slopinančius apetitą, skydliaukės preparatus ir diuretikus);
  • būdinga liguista baimė nutukti, asmuo nustato sau griežtą svorio ribą, esančią daug žemiau normalaus kūno svorio. Esamas svoris optimalus arba normalus;
  • persivalgymo priepuoliai ir svorį mažinantis elgesys kartojasi mažiausiai 2 kartus per savaitę 3 mėnesių laikotarpyje.

Dauguma persivalgo bent kartą per dieną (per palyginti trumpą laikotarpį suvartoja didelį maisto kiekį, koks nebūdingas sveikiems žmonėms), dažniau savaitgaliais ar vakarais. Daugumai žmonių persivalgymo priepuoliai tampa kasdiene rutina. Persivalgoma dažniausiai pasislėpus, po to jaučiamas pasišlykštėjimas savimi, kaltė. Persivalgymas gali būti iš anksto suplanuotas – nusiperkama maisto, jis paruošiamas ir „suryjamas ritualiniu būdu”. Dažniausiai vartojami angliavandeniai, riebus maistas ar „greitas šlamštas”, t.y. maistas, kurio vengiama nes jis „storina”. Pasirenkamas lengvai nuryjamas maistas, daugiau skysčių – tai palengvina vėmimą. Paprastai persivalgymo seansai trunka apie valandą.

Nervinės bulimijos grėsmės signalai:

  • įvairūs požymiai, liudijantys apie persivalgymo epizodus: didelių maisto kiekių dingimas per trumpą laiką arba daugybė pakuočių šiukšlių dėžėje;
  • įvairūs požymiai, liudijantys apie bandymus atsikratyti suvartoto maisto: dažnas vaikščiojimas į vonią po valgio, vėmimo žymės ar kvapas, laisvinamųjų preparatų arba diuretikų pakuotės šiukšlių dėžėje;
  • sekinantis, nelankstus sportavimo rėžimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu „sudeginti” suvartotas kalorijas;
  • neįprastas skruostų arba žandikaulių srities patinimas;
  • nuospaudos ant rankų bei pirštų krumplių, liudijančios apie dirbtinai sukeliamą vėmimą;
  • dantų pageltimas, dėmių atsiradimas;
  • gyvenimo būdo pritaikymas prie persivalgymo ir vėmimo ritualų;
  • atsiribojimas nuo įprastos veiklos bei draugų.

Faktai:

  • bulimija paliečia 3 – 5 % paauglių ir jaunų moterų;
  • 80 % sergančiųjų sudaro moterys;
  • žmonių, kenčiančių nuo bulimijos, svoris dažniausiai (bet nebūtinai) būna normalus;
  • dauguma sergančiųjų pripažįsta, kad jų elgesys yra neįprastas ir gali pakenkti sveikatai;
  • bulimiją dažnai lydi depresijos simptomai ir socialinio prisitaikymo sunkumai;
  • bulimija paprastai prasideda paauglystėje (14 – 25 m.), tačiau amžiaus vidurkis yra aukštesnis nei sergančiųjų anoreksija. Paprastai bulimija tęsiasi ilgiau nei anoreksija;
  • po gydymo praėjus 5 – 10 metų apie 50 % visiškai pasveiksta, 20 % – atitinka sutrikimo diagnostinius kriterijus;
  • mirtingumas nuo šios ligos siekia 3-10%;
  • negydoma liga dažniausiai pereina į lėtinę formą;
  • gydant apie 70 % atvejų pasiekiama gerų rezultatų.

Pastovus persivalgymas – tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniais persivalgymo priepuoliais, kai nesugebama jiems pasipriešinti. Pastovus persivalgymas neturi kompensacinio elgesio, t.y., po persivalgymo periodų neseka vėmimas, laisvinamųjų, diuretikų vartojimas, badavimas, intensyvus sportas.

Persivalgymo priepuolio epizodui būdingi šie požymiai:

  • prarandama kontrolė. Šis jausmas gali pasireiškti įvairiu laiku: dar gerokai prieš pradedant valgyti, laipsniškai valgymo metu ir pavalgius, kai suvokiama, jog buvo suvalgyta daugiau nei iš pradžių ketinta;
  • pirmosios persivalgymo priepuolių akimirkos gali būti malonios, greitai jas pakeičia pasišlykštėjimas, nes valgoma vis daugiau ir daugiau;
  • persivalgymo priepuolių metu žmonės dažnai sakosi išgyveną į transą panašią būseną;
  • maisto kiekis yra akivaizdžiai didesnis už tą, kurį dauguma žmonių suvalgytų per panašų laikotarpį ir panašiomis aplinkybėmis, suvalgomas per tam tikrą/ pasirinktą laikotarpį (pvz., per dvi valandas).
  • paprastai persivalgymo priepuolių metu valgoma labai greitai: maistas į burną kemšamas mechaniškai, beveik nekramtoma, daug geriamia, kad būtų lengviau ryti;
  • persivalgymo priepuolių metu kai kurie žmonės nenustygsta vietoje ir zuja iš kampo į kampą. Jie jaučia potraukį maistui – ir tai yra galinga jėga, verčianti juos valgyti. Persivalgymo priepuolių metu ypatingai svarbu turėti užtektinai maisto, tad persivalgantieji gali imti kitiems priklausantį maistą, vogti iš parduotuvių arba net valgyti išmestą maistą. Daugumai persivalgiusiųjų toks elgesys atrodo gėdingas, šlykštus ir žeminantis;
  • tipiškas persivalgymo požymis – valgymas slapčiomis.

Faktai:

  • paplitimas: 1-5% bendros populiacijos;
  • 60% sergančiųjų – moterys;
  • būdingas normalus arba didesnis nei vidutinis kūno svoris;
  • sutrikimą dažnai lydi depresijos simptomai
  • sergantieji dažnai patiria stresą, gėdą, kaltę dėl savo ligos.

Parengta remiantis Valgymo sutrikimų centro informacija ir Ch. Fairburn „Kaip įveikti pastovų persivalgymą“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s