Kaip įveikti pastovų persivalgymą: kas yra persivalgymas?

Kas būdinga pastoviam persivalgymui?

„Viskas prasideda nuo galvojimo apie maistą ir kad skriaudžiu save laikydamasi dietos. Netrukus šias mintis keičia stiprus troškimus valgyti. iš pradžių valgymas paguodžia ir nuramina, tad jaučiuosi pakylėta. Bet pradėjusi nebegaliu sustoti ir persivalgau. Kemšu ir kemšu it patrakusi, kol tampu visiškai pilna. Po to jaučiuosi kalta ir pykstu ant savęs.“

Angliško žodžio „binge“ reikšmė laikui bėgant kito. Remiantis „Oxford English“ žodynu, nuo XIX a. vidurio bendrojoje vartosenoje „binge“ daugiausia reiškė „sunkus gėrimo priepuolis, išgertuvės“. Ši reikšmė išliko, tačiau atsirado ir papildomų reikšmių. Šiandien įvairūs žodynai žodį „binge“ dažnai apibrėžia kaip „persivalgymą“, priskirdami jam piknaudžiavimo prasmę.

Šis vadinamasis piknaudžiavimas yra išgyvenimas, kurį dabar patiria mažiausiai viena iš penkių jaunų moterų. Tačiau minėtas potyris kiekvienu konkrečiu atveju gerokai skiriasi. Kai kurioms moterims toks piknaudžiavimas tėra atsitiktinis neapdairumas, kuris neturi jokios įtakos jš gyvenimo kokybei. Tuo tarpu kitoms, kaip moteriai, kurios pasakojimu pradėtas šis straipsnis, tai jau rimta problema, neigiamai veikianti daugelį jos gyvenimo dalių.

Nesugebėjimas atskirti paprasto ir pastovaus persivalgymo iš esmės sukelia daug painiavos. Neteisingas supratimas dar labiau pagilina problemą: kada persivalgymo epizodas turėtų būti vadinamas persivalgymo priepuoliu, o ne paprastu persivalgymu? Suprasdami būtinybę tai apibrėžti, specialistai intensyviai tyrinėjo nuo pastovaus persivalgymo kenčiančių žmonių išgyvenimus. Nors nepasitaikė dviejų identiškų apibūdinimų, pasirodė, kad persivalgymo priepuoliams vis dėlto būdingi du bendri bruožai: didelis suvalgyto maisto kiekis ir kuriam laikui prarastas kontrolės jausmas. Šis atradimas leido Amerikos psichiatrų asociacijai parengti visiems priimtiną termino „persivalgymo priepuoliai“ apibrėžimą:

Persivalgymo priepuolio epizodui būdingi šie požymiai:

1. Maisto kiekio, kuris akivaizdžiai didesnis už tą, kurį dauguma žmonių suvalgytų per panašų laikotarpį ir panašiomis aplinkybėmis, suvalgymas per tam tikrą/pasirinktą laikotarpį (pvz., per dvi valandas).
2. Kontrolės jausmos praradimas valgant (pvz., pojūtis, kad negali liautis valgyti arba kontroliuoti, ką ir kiek valgai).

Svarbiausias pastovaus persivalgymo požymis – kontrolės praradimo jausmas. Šis požymis pirmiausia skiria pastovų persivalgymą nuo paprasto persivalgymo ar piknaudžiavimo maistu.

Pastovaus persivalgymo ypatybės

„Neapgalvotai griebiu bet kokį maistą ir kemšu į burną, kartais nė nekramtydama. Vėliau jaučiuosi kalta ir išsigąstu, nes pradeda skaudėti pilvą ir pakyla temperatūra. Valgyti liaujuosi tik tuomet, kai jaučiuosi visiškai prastai.“

Jausmai. Pirmosios persivalgymo priepuolio akimirkas gali būti malonios. Jus gali džiuginti maisto skonis ir sudėtis. Tačiau tokie jausmas trunka neilgai – greitai juos pakeičia pasišlykštėjimas, nes valgoma vis daugiau ir daugiau. Kai kurie žmonės jaučia pasibjaurėjimą tuo, ką daro, bet nepajėgia liautis

Valgymo greitis. Paprastai persivalgymo priepuolių metu valgoma greitai. Buvo nustatyta, kad bulimija sergančios moterys valgo daugiau nei dvigubai greičiau negu neturinčios valgymo sutrikimų: atitinkamai 81,5 ir 38,4 kalorijų per minutę. Dauguma pirmųjų kemša maistą į burną mechaniškai, beveik nekramtydamos. Be to, gausiai jį užgeria, kad būtų lengviau nuryti, o tai sukelia persisotinimo ir išsipūtimo jausmą. Kai kurioms persivalgančioms tai padeda vėliau išvemti maistą.

Susijaudinimas. Persivalgymo priepuolių metu kai kurie žmonės nenustygsta vietoje ar zuja iš kampo į kampą. Aplink juos tarsi tvyro nevilties atmosfera. Jie jaučia potraukį maistui – tai galinga jėga, verčianti juos valgyti. Persivalgymo priepuoliu metu ypatingai svarbu turėti pakankamai maisto, tad persivalgantieji gali neklausę imti kitiems priklausantį maistą, vogti iš parduotuvių ar net valgyti išmestą maistą. Daugumai persivalgančiųjų šis elgesys atroso gėdingas, šlykštus ir žeminantis.

„Pradžiai suvalgau dubenį košės. Labai greitai jį ištuštinu, o tuomet iš karto sušveičiu dar dvi arba tris tokias porcijas. Ligi to laiko jau žinau, kad prarandu kontrolę ir persivalgysiu. Jaučiu didžiulę įtampą ir beviltiškai ieškau maisto. Tokiomis dienomis tai reiškia, kad blaškausi po koledžą, ieškodama likučių, kuriuos išmetė kiti žmonės. Žinau, kad tai labai šlykštu, bet pašėlusiu greičiu kemšu valgį. Kartais išeinu į miestą ir užsuku į pakeliui  pasitaikančias parduotuves. Kiekvienoje parduotuvėje perku nedaug, kad nesukelčiau įtarimo. Valgyti nustoju, kai išleidžiu visus pinigus arba (kas pasitaiko dažniau) kai esu tokia prisikimšusi, jog fiziškai nebegaliu daugiau valgyti.“

Susilpnėjęs sąmoningumas. Persivalgymo priepuolių metu žmonės dažnai sakosi išgyveną į transą panašią būseną. Jei esate patyrę panašų jausmą, žinote,  kad jūsų elgesys tampa beveik nesąmoningas, tarsi valgytumėte visai ne jūs. Kai kurie žmonės taip pat pasakoja, kad tuo metu jie žiūri televizorių, klausosi garsio muzikos arba naudoja kokią nors kitą dėmesio atitraukimo priemonę, kad tik išvengtų galvojimo apie tą, ką daro.

„Viskas prasideda nuo to, kaip jaučiuosi ką tik pabudusi. Jei esu nelaiminga arba kažkas man pasakė kažką, kas mane nuliūdino, kyla stiprus noras valgyti. Kai pajuntu šį potraukį, mane išpila šaltas prakaitas. Mano galva visiškai ištuštėja ir aš automatiškai traukiu prie maisto. Valgau tikrai greitai, tarsi bijočiau, kad valgydama lėčiau turėsiu daugiau laiko pagalvoti apie tai, ką darau. Valgau stovėdama arba vaikščiodama. Dažnai žiūrėdama televizorių ar skaitydama žurnalą. Taip elgiuosi, kad tik išvengčiau galvojimo, nes galvoti reikštų tiesiogiai susidurti su tuo, ką darau.“

Slapukavimas. Aiškus pastovaus persivalgymo požymis – valgymas slapčiomis. Yra žmonių, kurie labai gėdijasi persivalgymo, todėl jiems pavyksta šitai nuslėpti metų metus. Kiti imasi gudrybių, normaliai valgo matant aplinkiniams, etc. Jūs turbūt žinote įvairių priemonių, kurių griebiasi persivalgantys žmonės, kai nori tai nuslėpti: kai kurie normaliai pavalgę slapčiomis grįžta sudoroti visų likučių. Kiti nešasi maisto į miegamąjį ar vonios kambarį, kad galėtų valgyti be baimės būti užklupti.

„Vos išėjusi iš darbo, skubu pirkti maisto. Pradedu valgyti dar nepasiekusi namu. Bet valgau slapčiomis – traukdama maistą iš kišenių. Tikrasis valgymas prasideda vos sugrįžus į namus. Valgau tol, kol pradeda skaudėti pilvą ir nebegaliu nuryti nė kąsnio. Tik tuomet pajėgiu išsivaduoti iš transo būsenos ir pradedu galvoti apie tą, ką padariau.“

Kontrolės jausmo praradimas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, kontrolės jausmo praradimas – esminis pastovaus persivalgymo požymis, tačiau jis paprastai pasireiškia labai individualiai. Yra žmonių, kurie netenka kontrolės jausmo gerokai prieš pradėdami valgyti. Kitiems jis silpsta laipsniškai, pradėjus valgyti. Arba dingsta staiga – suvokus, kad suvalgyta per daug. Įdomu, kad kai kurie ilgus metus nuo pastovaus persivalgymo kenčiantys žmonės teigia, jog laikui bėgant jie vis rečiau bepraranda kotrolės jausmą. Kartais taip yra ir todėl, kad patirtis juos išmoko, jog persivalgymo priepuoliai neišvengiami ir nėra prasmės stengtis jiems priešintis. Planavimas leidžia šiems žmonėms bent šiek tiek kontroliuoti persivalgymo priepuolių laiką ir vietą, o tuo pačiu iki minimumo sumažinti jų įtaką kasdieniam gyvenimui. Taigi šie žmonės jaučiasi nepraradę kontrolės jausmo. Tačiau tai yra netiesa, nes jie vis dėlto negali užkirsti kelio persvalgymo priepuoliams. Be to, dauguma patys pripažįsta, kad kartą pradėję valgyt, nebepajėgia sustot. Atrodo, kad taip nutinka net tuomet, kai persivalgyti nelauktai sutrukdo kokios nors nenumatytos aplinkybės: išsekusios maisto atsargos, telefono ar durų skambutis. Dažniausiai tokiais atvejais persivalgantysis po sutrukdymo vėl tęsia valgymą.

Parenta pagal dr. Ch. Fairburn „Kaip įveikti pastovų persivalgymą“.